Tai pirmoji nepriklausoma biokatilinė mieste, kuri šilumą gyventojams gamins iš atsinaujinančių energijos išteklių. Katilinę planuojama prijungti prie miesto šilumos tinklų, kuriuos valdo savivaldybės įmonė „Kauno energija“. Simbolinės kapsulės įmūrijimo šventėje dalyvavo Kauno meras Andrius Kupčinskas, „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas, „Senukų“ prezidentas ir „GECO Investicijos“ akcininkas Augustinas Rakauskas, „GECO Investicijos“ Raimondas Štreimikis direktorius.
Į projektą bus investuoti apie 20 mln. litų, o statybas planuojama baigti jau šį rugsėjį. Prijungus biokuro katilinę prie Kauno šilumos tinklų, nuo ateinančio šildymo sezono daliai Kauno gyventojų bus tiekiama šiluma, gaminama naudojant biokurą. Vėliau vasarą katilinė gamins šilumą karštam vandeniui, teigia katilinės statytojai.
„Žalioji energetika Lietuvos šilumos sektoriuje išgyvena lūžį, tikiuosi, netrukus išgirsime vis daugiau gerų žinių apie naujai statomas biokuro katilines, kurios šilumą mums gamins iš ekologiško, atsinaujinančio ir pirmiausia vietinio ištekliaus – biokuro“, – sakė Jonas Šimėnas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, pasveikinęs statybų pradžią.
„Skatiname ir siekiame kurti konkurenciją miesto šilumos sektoriuje, tai ypatingai svarbu kiekvienam Kauno gyventojui, įstaigoms, organizacijoms ir verslui, naudojantiems šilumą iš centralizuotų tinklų. Norime prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros ir suteikti galimybę Kauno gyventojams pajusti biokuro pranašumus“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Tik sudarytos sąlygos konkurencijai gali paskatinti naujas investicijas į technologijas, gamybos efektyvinimą ir visų laukiamus pokyčius šioje srityje. Galbūt jie neįvyks greitai ir visur, tačiau pradėjęs judėti traukinys galiausiai vis tiek pasiekia tikslą“, – pastebėjo Raimondas Štreimikis, „GECO Investicijos“ direktorius.
Naujojoje katilinėje Kaune bus sumontuoti du kiekvienas po 8 MW nominalios galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai ir apie 4 MW galios šilumokaitis (kondensacinis ekonomaizeris). Katilinėje bus naudojama inovatyvi taršą aplinkai mažinanti įranga, kuri leis itin efektyviai panaudoti šilumą ir užtikrins gamybos procesų ekologiškumą. Katilinei reikalingą įrangą jau gamina Lietuvos įmonės, taip prisidedama prie šalies ekonomikos plėtros, kuriamos darbo vietos.
Biokuro katilinės išorės fasadų projektą kūrė kauniečio architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujama architektų komanda, katilinės inžinerines sistemas projektavo energetinių sistemų projektavimo bendrovė „Energetikos Linijos“, biokuro katilus ir kitą įrangą gamina bendrovė „Enerstena“.
„GECO Investicijos“ kartu su partneriais koncerno „Achemos grupė“ įmone „Agrivest“ taip pat ketina statyti biokuro katilinę Jonavoje, svarstomos plėtros galimybės ir kituose miestuose. Pasak R.Štreimikio, siekiama aktyvaus bendradarbiavimo su įvairių šalies miestų savivaldybėmis, suinteresuotomis savo regionuose skatinti šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Įmonė „GECO Investicijos“ buvo įkurta 2011 metais, ją kontroliuoja verslininkų Rakauskų šeima bei privataus kapitalo investicijų grupė „Žabolis ir partneriai“.
Nepriklausomų energijos tiekėjų plėtrą šilumos sektoriuje viešumoje palaiko šią sritį prižiūrinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, taip pat šalies prezidentė ir vyriausybė. Tokiu būdu tikimasi sukurti konkurenciją centralizuotuose miestų šilumos ūkiuose, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.
Lietuva yra įsipareigojusi pagal Europos Sąjungos direktyvą iki 2020 m. 23 proc. suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.