Šis vaizdas ant Šeškinės kalno visiems vilniečiams jau yra tapęs neatsiejama Vilniaus dalis. Tačiau, kaip žadama, netrukus jis pasikeis.
Simbolinė diena
Antradienį sklype Vilniuje, kur turėtų iškilti daugiafunkcis kompleksas su nacionaliniu stadionu, pradedamos griauti buvusių statybų liekanos.
„Turime simbolinę dieną tam tikra prasme, nes pradedami griauti daug dešimtmečių Vilniuje stūksoję ir net nacionaline gėda virtę nebaigto statyti nacionalinio stadiono griuvėsiai. Tai įžanga į būsimo daugiafunkcio komplekso statybas, nes tam, kad įgyvendintume rudenį su koncesininku pasirašytą sutartį, reikia paruošti teritoriją.
Patys griovimo darbai vyks keturis mėnesius, keliais etapais. Pirmasis etapas – bus suformuoti pylimai, dengiantys teritorijas nuo prekybos centro, nuo gatvės, kad būtų mažesnė intervencija į kasdienį gyvenimą, mažiau dulkių, mažiau triukšmo. Tada prasidės teritorijos valymas“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Sutvarkyti aikštelę ketinama per keturis mėnesius. Griovimo darbų kaina siekia beveik 300 tūkst. eurų be PVM, suma įtraukta į pasirašytos sutarties sąmatą, kurią koncesininkas kartu su savivaldybe ir valstybe įsipareigojo kartu sumokėti.
Būsimi daugiafunkcio komplekso statybų darbai turėtų prasidėti arba šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, kai bus parengtas techninis projektas, sakė V.Benkunskas.
Sprogdinti per brangu
Griovimo darbus atliekančios bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas sakė, kad darbai nėra sudėtingi.
„Tai tikrai sunkios, stiprios konstrukcijos palyginti su paprastais pastatais, kur mes gyvename. Bet palyginti su gamyklose esančiais pamatais arba specifiniais objektais, jos labai nesudėtingos.
Jos yra kokius 8–10 kartų stipresnės, nei jūsų namo konstrukcijos, bet lygiai taip pat apie 15 kartų silpnesnės nei Elektrėnų kamino. Pramoniniuose objektuose armatūros, betono tikrai būna daug stipresnių“, – sakė G.Masalskas.
Teritorijoje po išardymo nieko neturėtų likti, nes bus tiesiamos komunikacijos: „Galbūt galima buvo palikti kažkokią dalį, bet kai šiuo metu projektas nėra baigtas iki galo, tai negalima to padaryti.“
Sprogimų teritorijoje nebus – tai per brangu, sako direktorius, viskas iš karto rūšiuojama ir paskui perdirbama. Per keturis mėnesius tikrai užteks laiko sutvarkyti teritoriją.
„Jeigu jūs užsuktumėte į statybinių įrankių parduotuvę, nusipirktumėte galingiausią elektrinį rankinį įrankį, jų jums reikėtų dviejų, tai prireiktų maždaug tūkstančio metų objektui nugriauti. Bet aštuonių mašinų brigada, per naktį nugriovusi tiltą, truktų 25 dienas.
Tai keturi mėnesiai yra balansas, kaip galima sparčiai nugriauti netrukdant gyventi ir dirbti aplinkui“, – sakė G.Masalskas.
Anot V.Benkunsko, 99 proc. to, kas liks nugriovus konstrukcijas, bus panaudota kitur – betonas kitose statybose, metalas taip pat, tai esą leidžia atpiginti pačius kaštus.
Infrastruktūrą tvarkys miestas
Kai vyks pagrindinės statybos objekte – 2023–2024 metais, tikėtina, vyks ir infrastruktūros tvarkymo darbai aplink stadioną, ką ketina daryti pati Vilniaus miesto savivaldybė. Kaip kas keisis šioje miesto dalyje, kol kas nėra galutinai suplanuota, tačiau turėtų keistis susisiekimas tiek automobiliams, tiek ir pėstiesiems.
„Kai atsiras šitie visi objektai – nacionalinis stadionas, visas daugiafunkcis centras, darželis ir t.t., pats įvažiavimas į šitą objektą dabartinėmis sankryžomis yra problemiškas, dėl to miestas jau seniai yra pradėjęs planuoti infrastruktūrinius pakitimus išplatinant eismo juostas, pertvarkant sankryžas ir pan.
Tai miesto reikalas, nesusijęs su koncesine sutartimi“, – teigė V.Benkunskas.
Anot vicemero, visas rizikas dėl projekto prisiima koncesininkas, nes miestas ir valstybė pradės mokėti už objektą tik tada, kai statybos baigsis ir stadione bus sužaistos pirmosios rungtynės, gautas UEFA pripažinimas dėl IV klasės stadiono tinkamumo.
Iki to statybas finansuos pats koncesininkas.
Kaina dar gali keistis
Šiuo metu tebesvarstoma galimybė padidinti sėdimų vietų skaičių stadione iki 18 tūkst. vietų, sprendimo tikimasi artimiausiu metu, tada esą ir projekto sąmata keistųsi. Taip pat dėl infliacijos gali būti pokyčių galutinėje mokėtinoje sumoje.
„Po pastatymo visą riziką dėl valdymo prisiima privatus operatorius, tai ir yra koncesijos esmė, nes savaime stadionai yra sudėtingi objektai, jų išlaikymas arba galimas pelningumas yra profesionalų reikalas.
Savivaldybė ir valstybė yra įsipareigojusios pirkti tam tikras paslaugas, tai yra įtraukta į sutarties kainą. Mes būsime operatoriai vaikų darželio, tai, kas bus sukurta šalia stadiono – treniruočių aikštynai, krepšinio salės, lengvosios atletikos stadionas – bus naudojama savivaldybės vilniečių poreikiams. Už tai reikės mokėti.
Ir koncesininkas ieškos dar papildomų būdų rinkoje šituos objektus įveiklinti, kad tai leistų generuoti pajamas“, – kalbėjo V.Benkunskas, akcentuodamas, kad sutarties ir sąmatos niuansai jau nustatyti sutartimi.
Istorija – ilga
Šie griaučiai užkonservuoti stovėjo nuo 1993 metų. Bandyta statybas gaivinti kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, bet nesėkmingai. Nugriovus konstrukcijas, teritorija bus valoma, o tada jau pakvips ir naujojo objekto statybomis.
Pagal pernai pasirašytą sutartį, UEFA standartus atitinkantis futbolo stadionas su daugiafunkciu sporto kompleksu turėtų būti pastatytas iki 2025 m. balandžio, koncesininkas kalba, kad galbūt pavyks pabaigti ir 2024 metų pabaigoje.
Apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį spalį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir koncesininkas, investicijų bendrovė „BaltCap“.
Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Planuojama, kad per metus bus parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir pačios statybos, kurios galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos.
-
Pabaigos pradžia? Vilnius pasirašė Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį
-
Iš stadiono Vilniaus savivaldybė pirmiausia „iškrausto“ medžius – persodina kitur
-
Ką Vilnius planuoja 2022-aisiais: kai ką pabaigs ar pratęs, kai ką – tik žada pradėti
-
Kitą savaitę pradedami griauti nacionalinio stadiono „griaučiai“
Pirmą kartą stadionas teritorijoje šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Kaip rašo BNS, diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino.
