Europos parlamento narys vokietis Michaelis Crameris, viešėdamas Klaipėdoje, pabrėžė,kad tai, kas prieš 25 metus dar buvo sunkiai įsivaizduojama, dabar yra realybė. Geležinė uždanga, skyrusi Vakarų Europą nuo Rytų, griuvo.
„Tačiau jos negalima nustumti į užmarštį. Istorija turi būti nenustumta į užmarštį tam, kad galėtume žiūrėti į priekį.
Bendraudamas su jaunimu jis ne kartą įsitikino, kad net ir tų šalių, per kurias driekėsi geležinė uždanga, atžalos nedaug išmano apie istoriją. Kartą vienas mokinys garsiai samprotavo: „Gerai, peršokti tą uždangą gal ir buvo sunku, bet kodėl nebuvo galima jos apeiti?“. Tada tenka aiškinti, kad apeiti ribos, žyminčios politinę, karinę, informacinę ir ideologinę atskirtį, buvo neįmanoma – ji driekėsi beveik 10 tūkst. kilometrų. M.Crameris pasakojo, kad iki šiolei čekai ir vokiečiai stebi kaip iki pasienio priėję Čekijoje gyvenantys elniai apsisuka ir grįžta. Taip pat elgiasi ir elniai iš Vokietijos. „Nors jau trečia karta elnių subrendo po sienos žlugimo gyvūnai vis dar nekeičia įpročių. Žmonės šiuos įvykius pamiršo žymiai greičiau“, - pastebėjo europarlamentaras.
Nuo Juodosios jūros iki pat Barenco jūros šiaurėje – šitos maršrutas, priminsiantis geležinę uždangą, patvirtintas ir Europos Parlamento.
Daugiau nei 9 tūkst. kilometrų dviračių trasa drieksis Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, dalimi Vokietijos, Lenkijos, Kaliningrado, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos pasieniu. Keliautojai galės pamatyti čia dar išlikusias apžvalgos aikšteles, memorialinius paminklus, skirtus geležinės uždangos aukoms.
Lietuva kviečiama jau nutiestus dviračių takus nuo Nidos iki Šventosios pritaikyti prie šio maršruto, skirti lėšų informaciniams stendams.
„Dar prieš dešimtmetį manyta, kad dviračiais keliauja tik studentai, ir neturtingi. Tai mitas. Jau žinoma, kad dviračiu keliaujantis turistas išleidžia kur kas daugiau pinigų nei keliaujantys kitomis transporto priemonėmis“, - teigė M.Crameris.