Prieš kelias savaites bažnyčios, kadaise buvusios miesto akcentu, atstatymą remiantys entuziastai rinkosi į talką. Drauge jie išrovė gyvatvorę, žymėjusią istorinės bažnyčios vietą.
Šv. Jono bažnyčia stovėjo dabartinės Turgaus gatvės gale, netoli Jono kalnelio.
Bažnyčia čia pirmą kartą pastatyta XIII amžiuje. Statinys kito, jo istoriją veikė gaisrai. Po 1854-ųjų gaisro buvo atstatyta miestiečių pastangomis. Iškilo 75 metrų aukščio bokštas, veikęs ir kaip navigacinis įrenginys į uostą įplaukiantiems laivams. Antrajam pasauliniam karui baigiantis bažnyčia buvo visiškai nugriauta.
Atkūrus nepriklausomybę Klaipėdoje vis buvo keliama iniciatyva atstatyti bažnyčią. Ledai pajudėjo, kai Vyriausybės nutarimu šv. Jono bažnyčia pripažinta valstybei svarbiu projektu. Įpareigota bažnyčią atstatyti iki 2028-ųjų. Per artimiausius dvejus metus planuojama parengti techninį projektą. Preliminari statybų kaina apie 17 mln. eurų.
Prie bažnyčios jau pradėti archeologiniai kasinėjimai: bus tiriami likę bažnyčios pamatai, nustatoma jų būklė. Po šio tyrimo paaiškės, ar bažnyčią bus galima atstatyti ant tų pačių pamatų, ar reikės plėsti ribas. Jei ribas tektų plėsti, dr. Raimonda Nabažaitė, vadovaujanti archeologiniams tyrimams, teigė, kad prireiktų kapaviečių tyrimų. Žinoma, kad šioje vietoje gana tankiai buvo laidojami žmonės.
Šv. Jono bažnyčios atkūrimo fondo vadovė Lilija Petraitienė teigė, kad finansavimo bus ieškoma ir Vokietijoje. Bus kreiptasi į išeivius iš Klaipėdos krašto, vadinamuosius memelenderius. Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinhaldas Moras teigė, kad keli vokiečiai dalį savo palikimo yra paskyrę šv. Jono bažnyčiai Klaipėdoje atstatyti.
Dabar fondo atstovai, prasidėjus realiems darbams, viliasi pritraukti daugiau finansavimo.
Atstatytą bažnyčia uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenė regėtų ne tik kaip šventovę. Čia viliamasi įkurti ir kultūrinį centrą, rengti koncertus, parodas.
