„Tai – pirmasis šio pastato atgimimo etapas. Keliose vietose į vidų jau metų metus patenka vanduo, yra pažeistų medinių konstrukcijų, todėl pirmiau sutvarkysime stogą, fasadą. Kitame etape netrukus pradėsime spręsti vidaus renovacijos, pastato aktualizavimo klausimus“, – atskleidė pastato savininkas, verslininkas Andrius Valatka.
Baigus visus darbus, „Dainai“ ir vėl bus sugrąžinta kultūrinė paskirtis. Naujieji pastato šeimininkai planuoja ne tik kino seansus, bet ir koncertus ar mažesnius spektaklius. Vienoje iš istorinio pastato patalpų taip pat įsikurs ir kavinė.
Paskutinė pastato renovacija – pokariu
Istorinės fotografijos įrodo, kad paskutinį kartą kino teatro „Daina“ pastatas renovuotas dar sovietmečiu, apie 1960 m. Tuomet irgi atlikti stogo remonto darbai, iš dalies aptvarkytas karo metu nukentėjęs S.Kudoko projektuotas fasadas.
Atkūrus nepriklausomybę, nustekenta „Daina“ investicijų nesulaukė: čia trumpai veikė kavinė, humoro teatras, kažkurias patalpas laikinai naudojo „Caritas“, galiausiai išardytos net Antano Smetonos laikus menusios kėdės ir įsikūrė kilimų parduotuvė.
Galiausiai pastatas buvo apleistas, kelis kartus padegtas, čia, remiantis žinomo Kauno architekto projektu, norėta įkurdinti lošimų namus, tačiau prieš tokį verslininkų planą sukilo vietos bendruomenė.
„Pokariu pastatas iš esmės netvarkytas, tiesiog ant skardinės stogo dangos užkaltas naujas asbestcemenčio sluoksnis, pertinkuotas dabartinis Savanorių pr. fasadas. Tokio lygio remonto, kurį pradedame mes, „Daina“ dar nematė. Prie to prisideda ir Kauno miesto savivaldybė“, – pranešime spaudai pasakoja pastato atgaivinimu besirūpinantys Algirdas Šapoka ir Paulius Malickas.
UAB „Mūsų Daina“ atstovai papildė, kad dalyvavo jau 8-erius metus organizuojamame Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos konkurse. Aplikantams šiemet išdalinta rekordinė, beveik 2 mln. eurų siekianti suma, kurios nedidelė dalis skirta ir bene seniausio Lietuvos kino teatro fasado remonto darbams.
Prisideda žinomi Kauno architektai
Statinio paprastojo remonto projektą, kuriuo remiantis kino teatre jau pradedami darbai, rengė žinomas biuras „Giedraitis & architektai“.
Bene žymiausias jų darbas – itin sėkmingas, didelio populiarumo ir apdovanojimų sulaukęs Vienybės aikštės atnaujinimo projektas, baigtas 2020 m. gegužę.
„Dirbu Vienybės aikštėje, pamenu kokia ji buvo. Dabar kasdien pro čia eidamas matau gyvybę, besibūriuojančius kauniečius. Būtent dėl tokios šio projekto sėkmės, norėdami ir „Dainoje“ vėl matyti šurmulį, pasirinkome aikštės autorius“, – paaiškino pastato savininkas A.Valatka.
Dabartinio statinio paprastojo remonto bendraautorius, biuro „Giedraitis & architektai“ vadovas Rimantas Giedraitis teigia, kad su naujaisiais „Dainos“ šeimininkais dirbs ir toliau – stogo ir fasado darbus pakeis antrasis etapas – vidaus tvarkyba.
„Pradėtą bendradarbiavimą tęsime projektuodami pastato interjerą. Buvusieji pastato šeimininkai nepaliko nė vieno laido, vamzdžio, furnitūros elemento, sunaikino ir kai kurias saugotinas vertybes. Stengsimės ne tik išlaikyti keliamus paveldosauginius reikalavimus, bet ir pritaikyti pastatą moderniems kultūriniams poreikiams, išlaikyti autentiškumą, modernizmo aurą bei amžiaus vidurio kino teatrų dvasią“, – paaiškina architektas.
Projektuotas vieno žymiausių tarpukario architektų
Remiantis archyvuose saugomais dokumentais, vieno Kauno modernizmo architektūros paminklų, istorinio „Dainos“ kino teatro fasadą projektavo vienas žymiausių to laiko Lietuvos architektų Stasys Kudokas.
Jo projektuoti pastatai monumentalūs, būdingas modernizuotos klasikinės formos interpretavimas, vėlesniems – tautinės raiškos paieškos. Šiaurės Lietuvoje gimęs architektas mokėsi Sankt Peterburge, Kauno meno mokykloje, baigė Karališkąją aukštąją architektūros mokyklą Romoje, Milane išlaikė architekto tarptautinius egzaminus.
1930-1944 m. jis buvo Kauno miesto savivaldybės architektas. Dėstė Aukštesniojoje technikos mokykloje, Vytauto Didžiojo universitete.
1944 m. S.Kudokas pasitraukė į Vokietiją, o nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirė 1988 m. Los Andžele, ten ir palaidotas.
Pagal jo projektus pastatyta Šančių ugniagesių stotis, vandentiekio stotis Žaliakalnyje, Kauko laiptai į Žaliakalnį, pigių butų kolonija K.Petrausko gatvėje (dabar Verslo inkubatorius), Aklųjų institutas (dabar Silpnaregių internatinė mokykla), Maironio mauzoliejus prie Kauno katedros, Kauno karininkų ramovė, Aukštesnioji technikos mokykla (dabar Kauno technikos kolegija), marijonų vienuolynas Panevėžyje, bažnyčios Pažėruose, Pilviškiuose.
