Į 15min žurnalistę kreipėsi iniciatorių atstove prisistačiusi Bartonių kaimo gyventoja Audra Vizgirdienė. Moteris papasakojo, kad prieš 3 dešimtmečius nusprendus šalia jų sodų bendrijų įrengti Zatyšių karjerą, buvo perkastas, nepaisant vietos bendruomenės interesų, istorinis Senasis Kauno kelias, jungęs Kauną ir Jonavą. Leidimas pradėti žvyro kasimą, anot jos, buvo duotas su sąlyga, kad kelias bus atstatytas, bet to nebuvo padaryta. Vietiniai gyventojai liko skęsti žvyrkelio dulkėse, iš jų buvo „atimta“ ir autobusų stotelė, tad itin suprastėjo susisiekimo galimybės.
„Ankstesniuose prašymuose buvo akcentuojama, kad būtų atstatytas šis kelio ruožas, bet šiandien tai jau tapo nerealu. Suprantame, kad dėl žvyro karjero yra nauda verslui, Lietuvai, žmonėms, juk statomi namai, tiesiami keliai, bet reikia pagalvoti ir apie tuos, kurie gyvena šalia, kurie gyveno čia dar prieš karjero atsiradimą. O ir poilsiautojų trauka didžiulė – tai populiari kauniečių, ir ne tik, maudynių vieta. Karštą dieną viskas nuo A6 kelio būna užkimšta mašinomis. Tad ar ne laikas gyventojams kažkaip kompensuoti praradimus? Juk gyvenimo kokybė suprastėjo.
Jau gerą dešimtmetį vykdome dokumentinį susirašinėjimą su įvairiomis institucijomis, prašome išasfaltuoti likusią neasfaltuotą kelio, einančio per Bartonių kaimą, dalį – apie 1,3 kilometro. Buvo žadėta tai padaryti, ruoštasi tam, kurį laiką GPS sistema net rodė, kad ši kelio atkarpa jau išasfaltuota. Deja, niekas mūsų negirdi. Užmirštas kampas. Enciklopedijas raštų, prirašytų valdžiai, turime. Žmonės nori kompensacijos už daugybę metų vilkinamą problemų sprendimą – išasfaltuoti bent likusį gyvenvietės ribose žvyrkelį“, – problemą išdėstė A.Vizgirdienė.
Pusę kelio išasfaltavo ir paliko
Bartonių kaime, pasak jos, yra apie 780 sklypų, įsikūrę apie 2 tūkst. sodininkų, priskaičiuojama virš 200 nuolatinių gyventojų, tačiau nelygybė vyrauja ir tarp jų pačių: vieni gyvena prie asfaltuotos kelio dalies, kiti – prie žvyrkelio. Kadaise asfaltą pradėta pilti, tačiau asfaltavimo darbai sustotojo ties staigiu posūkiu, taip 4 sodų bendrijų gyventojai liko nieko nepešę ir iki šiol dūsta dulkėse, dažnai keliamose sunkiasvorių mašinų.
„Vieniems nereikėjo prisidėti savais pinigais, išasfaltavo, o mums jau siūlo 50 proc. prisidėt. Vienokie gyventojai gyvena vienoje pusėje kaimo, kitokie – kitoje? Išskirtiniai mes, nes kelias perkastas Lietuvos labui. Juk nereikia naujo kelio tiesti, kažko platinti, medžius pjauti ar panašiai – yra jau žvyrkelis, dalis kelio jau išasfaltuota, reikia tik užbaigti iki galo asfaltuoti – bent jau tą 1,3 kilometro iki gyvenvietės pabaigos.
Žvyrkelis, prie kurio gyvename, išdaužytas, nes važiuoja juo sunkiasvoris transportas, nors negali važiuoti, yra draudžiantys ženklai. Greideriuoja žvyrkelį, bet duobės atsinaujina greitai. Neefektyvus tas greideriavimas. Laužome savo automobilius, kol pasiekiame sodo sklypą. Palyja – vėl duobės, kuriose kaupiasi vanduo. Pėstieji nuolat aptaškomi pravažiuojančių mašinų, o juk dažniausiai su nešuliais vaikšto senyvo amžiaus gyventojai“, – toliau problemos mastą brėžė pašnekovė.
Prašo autobuso kartą per savaitę
Kur tie senyvi žmonės dažniausiai eina? Į autobusų stotelę, esančią už kelių kilometrų nuo namų. Pasirodo, dėl Zatyšių karjero perkasus Senąjį Kauno kelią, vietiniai gyventojai neteko ir iki tol turėtos viešojo transporto stotelės. Jau ne vienerius metus ji stovi apleista.
„Prašė gyventojai atnaujinti maršrutą bent kartą per savaitę. Neatnaujina, nes neva, neapsimoka, per brangu. Važiuoja viešasis transportas iki Salupių gyvenvietės pabaigos, apsisuka, todėl Bartonių kaimo žmonės priversti eiti apie 3 kilometrus nuo stotelės, jei nori pasiekti Giraitėje esančius sodus. Žvyrkeliu eina, dūsta dulkėse, kerta perkastą teritoriją – draudžiamą vaikščioti Zatyšių karjero zoną, taip pat pavojingą sulūžusį pontoninį tiltelį. Žmonės bijo, kad policija kada sustabdys, nes vaikščioti ten draudžiama. O ką daryti? Taip ir pėdina senoliai kilometrą ar du, laviruodami tarp žvyro krūvų ir karjero technikos, lipdami ant to nestabilaus pavojingo tiltelio. Niekam nerūpi, geriau kažkur kažkokiam tarybos nariui išasfaltuoti kelią. Norime, kad pagaliau laukimas baigtųsi“, – patikino A.Vizgirdienė.
Anot jos, šiemet kitoje Jonavos rajono sodų bendrijoje, pavadinimu „Užuovėja“, buvo išasfaltuota net vidinė Užuovėjos gatvelė.
„Toje sodų bendrijoje, kuri, beje, pasiekiama seniai išasfaltuotu keliuku per mišką, gyvena Seimo narys Rimantas Sinkevičius, šalia įsikūrė jo sūnus – Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Tiek neteisybės aplink, kažkoks išskirtinis dėmesys vienai sodų bendrijai, kai mes tiek metų prašome išasfaltuoti istorinį labai dulkantį ir prastai prižiūrimą kelią, einantį per kaimą. Tai ne vidinė sodų bendrijos gatvelė“, – palygino moteris.
Jos teigimu, buvo kreiptasi ir į patį minėtą Jonavos rajono merą, tačiau šis įvardijęs svarbesnius darbus – labiau rūpi Šveicarijos aplinkkelis.
„Bet ten juk valstybinės reikšmės kelias – kitos lėšos. O mūsų žvyrkelis – vietinės reikšmės. Savivaldybė vis nukreipdavo į Šveicarijos seniūną, seniūnaičius. Neva jie balsuoja, priima sprendimą, kokius kelius reikia asfaltuoti. Bet juk seniūnaičiai balsuoja taip, kaip seniūnas liepia, o šis liepia taip, kaip meras sako. Užburtas ratas. Beje, atrenkant kelius, kuriuos reikia asfaltuoti, atsižvelgiama į nuolatinių gyventojų prie jų skaičių. Pas mus jų, Registrų centro duomenimis, – 224, tad turi svarstyti. Didesnioji dalis – 126, gyvena prie žvyrkelio. O į sodininkus iš viso niekas nekreipia dėmesio, matyt, savo sklypus malūnsparniu jie pasiekia – nesinaudoja žvyrkeliu“, – ironizavo A.Vizgirdienė, vis dar besitikinti, kad visuomenės balsas bus išgirstas.
O į sodininkus iš viso niekas nekreipia dėmesio, matyt, savo sklypus malūnsparniu jie pasiekia.
15min žurnalistei nuvykus į vietą, per Bartonių kaimą, nepaisydamos kelio ženklo, išties zujo sunkiasvorės mašinos, tiesa, kitoje gyvenvietės pusėje, priešingoje Zatyšių karjerui, eksploatuojamas dar vienas karjeras. Prie žvyrkelių gyvenančiųjų tvoros ir sodai skendo dulkėse.
„Matote, žmogus parduoda savo sodo sklypą jau kiek laiko, niekaip negali parduoti per tas dulkes, – į vieno iš kaimynų namus parodė A.Vizgirdienė. – Mano dukros vaikai dėl astmos turi bėdų, tad ir labai sunku.“
Čia pat prabėgo pravažiuojančios mašinos dulkių sūkuryje užsikosėjęs sportuojantis vyras.
Į Susisiekimo ministeriją vietos valdžia nesikreipė
15min dėl šios situacijos kreipėsi į įvairias institucijas. Pirmoji į užklausą sureagavo Susisiekimo ministerija, patvirtinusi, kad problema yra žinoma, tačiau dėl jos sprendimo nurodė kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, nes Senasis Kauno kelias yra vietinės reikšmės kelias, kurį tvarko ir prižiūri savivaldybė.
„Būtent savivaldybė turėtų pasirūpinti tiek šio kelio asfaltavimu, tiek jo istorinės vertės įprasminimu. Šių metų balandžio mėnesį Susisiekimo ministerija kvietė šalies savivaldybes pasinaudoti galimybe gauti lėšų iš 150 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė skyrė valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Atkreipiame dėmesį, kad Jonavos rajono savivaldybė nesikreipė į Susisiekimo ministeriją dėl lėšų minėtam keliui asfaltuoti“, – rašoma Susisiekimo ministerijos atsakyme į užklausą.
Kauno apskrities policija, paklausta, ar dažnai fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus Bartonių kaime, informavo apie nuo šių metų pradžios iki rugsėjo pabaigos gautus 4 pranešimus dėl stovėjimo po draudžiamuoju ženklu bei surašytus 12 protokolų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. (Sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų).
Projekte nėra numatyti kelio atstatymo sprendiniai
Į žurnalistės užklausą sureagavo ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Kaip rašoma įstaigos atsakyme, pravažiavimo per Zatyšių telkinio II sklypą į kolektyvinius sodus klausimai Kauno susivienijimo „Sodai“ iniciatyva buvo nagrinėti 2016-2017 metais. Tuomet LGT pateikė išsamią informaciją apie tuometinę telkinio būklę.
„Tarnyba neturi duomenų, ar buvo atliekami praktiniai suinteresuotų institucijų (savivaldybės, seniūnijos, Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „Zatyšių karjeras“ ir kt.) veiksmai, siekiant suderinti išteklių naudotojo ir gyventojų interesus. Per laikotarpį po 2017 metų, LGT nurodymu, išteklių naudotojas atliko likusių naudoti Zatyšių telkinio II sklypo išteklių paplitimo ploto ir išteklių kiekio patikslinimą. Tai atsispindi telkinio markšeideriniame plane.
Iš plane pateiktų duomenų matyti, kad telkinio II sklypo šiaurinėje dalyje naudingosios iškasenos ištekliai yra visiškai išeksploatuoti, tačiau per šią telkinio dalį praeina gamybinis kelias, jungiantis kasybos darbų zoną, išsidėsčiusią pietinėje II sklypo dalyje, su karjero gamybine aikštele. Pastaroji aplinkybė itin apsunkina gyventojų keliamos problemos sprendimą“, – rašoma tarnybos atsakyme.
LGT nuomone, gyventojų keliama problema nėra tiesiogiai susieta su žemės gelmių išteklių gavyba, kadangi išteklių naudotojas vykdo veiklą, turėdamas galiojantį leidimą ir nustatyta tvarka parengtą išteklių naudojimo projektą. Pažymėtina, kad projekte nėra numatyti kelio atstatymo sprendiniai, tačiau tai, pasak LGT atstovų, neužkerta galimybės aukščiau paminėtų institucijų sutarimu spręsti keliamą problemą, atitinkamai tikslinant projekto sprendinius bei nustatant jų įgyvendinimo terminus taip, kad būtų atsižvelgta ir į gyventojų interesus.
Taršos prie karjerų nematuoja
Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos politikos grupė, atsakydama į 15min užklausą, pabrėžė, kad AM nėra atsakinga už kelių išasfaltavimą, sunkiasvorių mašinų eismo reguliavimą miesteliuose, ministerijai taip pat nėra žinoma apie jokius duotus pažadus.
Tiesa, AM pritaria, kad veiklą vykdantis verslas turi būti socialiai atsakingas. Ministerija buvo sulaukusi Bartonių kaimo gyventojų kreipimosi dėl šios problemos 2016 ir 2017 metais. Būta jų ir anksčiau – 2008-2010 metais. Ar aplinkosaugininkai galėtų sureaguoti į taršą – nuolatinį gyvenimą dulkėse?
„Neaišku, apie kokią taršą kalbama šiuo atveju (oro, vandens, dirvožemio ar pan.). AM ar jai pavaldžios įstaigos neturi prie naudingųjų iškasenų karjerų ar žvyrkelių įrengtų oro taršos matavimų stotelių. Prie šio karjero nėra įrengtų kitų aplinkos komponentų monitoringo taškų. Jeigu vietos gyventojai mano, kad UAB „Zatyšių karjeras“, vykdydama naudingųjų iškasenų gavybą, pažeidžia šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus, visada gali kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos“, – pasiūlė AM atstovai.
Tokią atkarpą tektų asfaltuoti trejus metus
Šveicarijos seniūnas jam skirtą užklausą informavo persiuntęs Jonavos rajono savivaldybei. Klausimus 15min išsiuntė ir Jonavos rajono merui M.Sinkevičiui. Atsakymas gautas iš Jonavos rajono savivaldybės atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojo Evaldo Utyros.
Anot jo, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šveicarijos seniūnija, kurios teritorijoje yra minimas žvyrkelio ruožas, tvarkydama ir prižiūrėdama kelius, vadovaujasi Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2019-12-19 sprendimu Nr. 1TS-256 „Dėl Jonavos rajono kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skyrimo ir naudojimo metodikos patvirtinimo“, kuriuo detaliai nustatomas asfaltuotinų rajono kelių poreikis ir galimybės. Šveicarijos seniūnijai, E.Utyros teigimu, kasmet skiriama vidutiniškai apie 80 tūkst. eurų visų jos teritorijoje esančių kelių priežiūrai.
„Jei net ir būtų nutarta visas lėšas skirti jūsų minimo žvyrkelio ruožui, tuomet 1,3 km ilgio atkarpą tektų asfaltuoti mažiausiai trejus metus, skiriant visas kasmetines kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei ignoruojant visus kitus seniūnijos kelius bei jais besinaudojančius gyventojus“, – atsakyme teigė savivaldybės atstovas.
Jis paaiškino, kad seniūnijos teritorijoje esančių žvyrkelių asfaltavimo darbų eiliškumą 40-čia proc. lemia vietinės reikšmės kelių bendras ilgis ir net 60-čia proc. – jais besinaudojančių seniūnijos gyventojų skaičius.
„Bartonių kaimo gatvėse, kurios vienaip ar kitaip ribojasi su jūsų minimu žvyrkeliu, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos 2020-09-15 duomenimis, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę labai nedaug gyventojų – 82, tad vienas iš svariausių kriterijų šio kelio ruožo asfaltavimui prarandamas“, – teigė E.Utyra, nors gyventoja A.Vizgirdienė anksčiau tikino, iš Registrų centro gavusi pažymą, kurioje nurodytas 224 nuolatinių gyventojų Bartonių kaime skaičius.
Anot E.Utyros, Šveicarijos seniūnijoje šiuo metu yra asfaltuojamas vietinės reikšmės kelias Meškoniai–Gaižiūnai. Praėjusiais metais šioje seniūnijoje buvo išasfaltuota kelio atkarpa Šveicarija–Meškoniai. Jonavos rajono savivaldybė neturi informacijos apie Senojo Kauno kelio istorinę vertę.
„Jonavos rajono savivaldybei yra suprantami gyventojų nuogąstavimai, esame už socialiai atsakingą verslą. Jei gyventojai sako, kad UAB „Zatyšių karjeras“ jiems yra ką nors pažadėjusi, tikime, kad įmonė savo pažadus tesės. Šveicarijos seniūnija yra sulaukusi gyventojų nepasitenkinimo dėl sunkiasvorių transporto priemonių, važiuojančių per Bartonių kaimą. Seniūnijos iniciatyva tam tikrose vietose buvo įrengti eismą ribojantys kelio ženklai. Jei šių kelio ženklų yra nesilaikoma, vertėtų informuoti Kelių policiją“, – rašoma Jonavos rajono savivaldybės atsakyme.
E.Utyra rašė, kad viešojo transporto paslaugas Jonavos rajone teikia UAB „Jonavos autobusai“. Įmonė turi savo maršrutų planavimo metodiką, todėl dėl konkretaus maršruto atnaujinimo galimybių ar panaikinto autobusų sustojimų reikėtų teirautis būtent šios bendrovės.
Vykdo savivaldybės užsakymą
15min žurnalistės pakalbintas „Jonavos autobusų“ direktorius Otaras Urbonas teigė, kad Bartonių kaimo gyventojų minima problema yra aktuali ir žinoma jau daugiau kaip 10 metų.
Pasak jo, dar 2010 metų gegužės 10 dieną, Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, visuomenei būtinų vietinio susisiekimo maršrutų sąrašą papildė maršrutas „Jonava–Kaunas (užsukant į Bartonių kaimą)“. Šiuo maršrutu keleiviai buvo vežami po 2 kartus per dieną visomis savaitės dienomis, rajono savivaldybės tarybos nustatytu keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais tarifu. Maršruto eismo tvarkaraštis ir trasa buvo suderinti su sodininkų bendrijų atstovais.
„Bartonių kaimo keleiviams buvo užtikrintas tiesioginis susisekimas su Kauno miestu, nors Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybę užtikrinti susisiekimą tik su savo rajono centru. Maršrute buvo nuolat stebima situacija bei tiriami keleivių srautai. Pagal atliktus keleivių srautų tyrimus buvo nustatyta, kad šiuo maršrutu per laikotarpį nuo gegužės 10 dienos iki rugpjūčio 1 dienos iki Bartonių kaimo vienu reisu vidutiniškai važiuodavo 1 ar 2 keleiviai, pajamos visame maršrute sudarė 1 262 eurus, nuostolis – 9 341 euras. Didžioji dalis keleivių šiame maršrute važiavo eismo trasos atkarpa, kuri sutapo su maršrutu „Jonava–Kaunas“. Jonavos rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad rezultatai parodo, jog šis maršrutas nepasiteisino dėl labai mažo keleivių srauto“, – atsakyme redakcijai teigė „Jonavos autobusų“ direktorius.
Taip pat, O.Urbono teigimu, rajono savivaldybė nėra finansiškai pajėgi kompensuoti vežėjui šiame maršrute susidariusius didelius nuostolius. Todėl, atsižvelgus į visas aplinkybes, maršrutas „Jonava–Kaunas (užsukant į Bartonių kaimą)“ buvo panaikintas nuo 2010 metų rugpjūčio 1 dienos, vykdant Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimą.
Šiuo metu minimas prašymas yra perduotas Jonavos rajono savivaldybės administracijos keleivinio kelių transporto komisijai, kuri, išnagrinėjusi visas aplinkybes, priims galutinį sprendimą, nes visi vietinio susisiekimo maršrutai yra vykdomi pagal Jonavos rajono savivaldybės užsakymą.
VTEK mero pažeidimo nenustatė
Atsakydamas į klausimų dalį dėl pasirinkimo, kuriuos sodų bendrijų kelius asfaltuoti, o kuriuos ne, E.Utyra pirmiausiai paaiškino, kas yra sodininkų keliai, kuo jie skiriasi nuo kitų miesto gatvių ir kada savivaldybė gali pradėti juos tvarkyti.
„Paprastai kalbant, dažnu atveju tai yra žemė, kurioje išvažinėti keliai sodų bendrijose. Nuo seno tai yra bendrijos nuosavybė. 2019 metų pabaigoje priimtos įstatymo pataisos numato, kad sodininkų bendrijų kelius perdavus savivaldybėms, jie priskiriami vietinės reikšmės viešiesiems keliams ir gali būti taisomi ir prižiūrimi Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Kad keliai būtų perduoti, reikia atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti kelių nuosavybę Nekilnojamojo turto registre ir atkurti bent minimalų jų plotį – 4,5 m., reikalingą pravažiuoti greitosios pagalbos bei kitų specialiųjų tarnybų transportui. Tokia galimybe Jonavos rajone naudojasi vis daugiau sodų bendrijų.
Artimiausiame tarybos posėdyje bus svarstomi sodų bendrijų „Draugystė“ ir „Ridikas“ prašymai perimti jų kelius savivaldybei. Tokia pačia galimybe anksčiau pasinaudojo sodų bendrija „Užuovėja“. Užuovėjos gatvė Jurkonių kaime yra vietinės reikšmės kelias, įtrauktas į tokių kelių sąrašą 2018 metais. Šiemet, tik gavę papildomą Vyriausybės finansavimą iš rezervo lėšų, asfaltavome šį kelią už 61 tūkst. 780 eurų“, – apie A.Vizgirdienės minėtą pavyzdį pasiaiškino savivaldybės atstovas.
Pasiteiravus, ar nekilo abejonės dėl supainiotų mero M.Sinkevičiaus privačių ir viešų interesų, sprendžiant klausimus dėl „Užuovėjos“ sodų bendrijos, kurioje pastarasis ir jam artimas asmuo turi nekilnojamojo turto, E.Utyra atsakė: „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) beveik dvi savaites anksčiau, nei gavau jūsų laišką, nusprendė nutraukti tyrimą dėl Jonavos rajono savivaldybės mero elgesio, nes opozicijos atstovo skunde nepakako duomenų interesų konfliktui konstatuoti“.
Savivaldybės atstovas taip pat priminė, kad sodų bendrijos tai pat gali pačios susitvarkyti savo kelius ir gauti iki 70 proc. lėšų kompensaciją iš savivaldybės sodininkų rėmimo fondo gatvių remontui ir (arba) kitų bendrojo naudojimo objektų tvarkymui. Ši parama nėra susijusi su kelių perėmimu.
„Deja, bet tokia parama sodų bendrijos naudotis neskuba“, – patikino E.Utyra.
VTEK: išasfaltuota gatve meras nesinaudoja
Rugsėjo 19 dieną VTEK priimtame spendime konstatuojama, kad šių metų balandį meras sudarė Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę: planuota skirti 24 300 eurų Upninkų seniūnijos Jurkonių kaimo Užuovėjos gatvės atkarpos kapitaliniam remontui bei savivaldybei iš sodininkų bendrijos nuosavybės išpirkti Pušyno ir Žaliakalnio gatvių atkarpas. M.Sinkevičius dalyvavo ir balsavo priimant atitinkamus sprendimus savivaldybės taryboje.
„VTEK tyrimo duomenys rodo, kad M.Sinkevičius bei jam artimi asmenys nėra ir nebuvo sodininkų bendrijos „Užuovėja“ nariai ar steigėjai, nėra prašę jais tapti, taip pat jie šioje sodininkų bendrijoje neužima jokių pareigų. Nenustatyta, kad M.Sinkevičius ar jam artimi asmenys šios sodų bendrijos teritorijoje būtų deklaravę gyvenamąją vietą. Minėtąjį tikslinį finansavimą bendrija gavo ne Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bet vadovaujantis šių metų kovą Vyriausybės priimtu nutarimu „Dėl 2020 metų kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“.
Taip pat nustatyta, kad Pušyno ir Žaliakalnio gatvių atkarpų išpirkimą iš sodininkų bendrijos „Užuovėja“ inicijavo pati bendrija bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Esą, sodininkų bendrijų teritorijose esančių kelių būklė ir jų priežiūra yra įsisenėjusi problema, taigi „Užuovėja“ kreipėsi dėl 11 gatvių ar jų atkarpų išpirkimo. Tačiau nuspręsta dėl dviejų – Pušyno ir Žaliakalnio, kurios atitiko savivaldybės tokiais atvejais keliamus reikalavimus: pločio, susisiekimo su savivaldybės keliu buvimo, pravažiuojamumo į kitas gyvenvietes, buvimo pagrindine gatve kitų gatvių atžvilgiu. Dalis Pušyno gatvės liko sodininkų bendrijos nuosavybe, kadangi neatitiko nustatytų išpirkimo reikalavimų.
Taip pat nustatyta, kad M.Sinkevičiui ir jo artimajam priklausantis nekilnojamasis turtas yra priešinga judėjimo kryptimi, nei savivaldybės išpirktosios Pušyno ir Žaliakalnio gatvių atkarpos. Taigi, atsižvelgiant į surinktus duomenis, VTEK vertinimu, M.Sinkevičius ir jam artimi asmenys nesinaudoja arba retai naudojasi kapitališkai remontuojama Užuovėjos gatvės atkarpa bei savivaldybės išpirktų gatvių atkarpomis“, – konstatuojama VTEK sprendime.
Su karjero vadovu susisiekti nepavyko
Beveik 25-erius metus veikianti UAB „Zatyšių karjeras“ veiklą vykdo kairiajame Neries krante. Karjere sausai kasamas ir parduodamas geros kokybės gamtinis žvyras, smėlis. Susisiekti su įmonės vadovais 15min žurnalistei nepavyko. Oficialiame bendrovės internetiniame puslapyje nurodytu elektroninio pašto adresu buvo išsiųstos kelios užklausos, tačiau į jas atsakymai negauti.
Susisiekus ten pat nurodytu mobiliuoju telefono numeriu (bendras karjero numeris informacijai), atsiliepęs darbuotojas teigė negalintis žiniasklaidai dalinti komentarų, o ir su žurnalistės užklausa nėra susipažinęs. Kalbantis antrą kartą, jis informavo, kad buhalterę žurnalistės užklausa yra pasiekusi.
Tuomet bandyta susisiekti su pačiu įmonės vadovu. Rekvizitai.lt puslapyje bendrovės direktoriumi nurodytas Algimantas Povilas Aleksynas. Pateiktas ir mobilusis direktoriaus telefono numeris. Paskambinus juo, atsiliepė vyriškas balsas. Žurnalistei pasiteiravus, ar kalbasi ji su Aleksynu, šis atsakė teigiamai. Paklausus, ar pasiekė jį maždaug prieš 10 dienų siųsta 15min užklausa, telefonu kalbėjęs vyras atsakė: „Man tai tikrai nieko nesiuntėte. O kokiam čia Aleksynui skambinate?“. Pasakius direktoriaus vardą ir pavardę, vyras patikino, kad žurnalistė kalba ne su tuo Aleksynu, ir baigė pokalbį atsisveikinęs „Viso gero“.
