Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2024-aisiais gimė 18 979 naujagimiai, kai 2023-iaisiais jų registruota 20 629, kitaip tariant, sulaukta 1 650 mažiau naujagimių, nei prieš metus.
Palyginimui, mirtingumo statistika nuteikia pesimistiškai: pasaulį paliko 37 379 gyventojai – dukart daugiau, nei gimė. Taigi, vadinamoji natūrali gyventojų kaita Lietuvoje pernai buvo -18,4 tūkst.
Duomenų agentūros atstovė Birutė Stolytė 15min pažymėjo, kad tai yra išankstiniai 12 mėnesių duomenys, kurie dar gali būti koreguojami, tačiau jie neturėtų smarkiai kisti.
Iš viso nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais naujagimių skaičius sumažėjo triskart, o pastarąjį kartą jis nežymiai ūgtelėjęs buvo tik 2015-aisiais, mirčių pikas fiksuotas 2021-aisiais, per COVID pandemiją.
Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys sako, kad išankstiniai pernai metų duomenys iš esmės nestebina, nes ir toliau rodo prognozuotą nuoseklų gimstamumo mažėjimą.
„Žvelgiant į absoliučius skaičius, gimstančių vaikų gana nuosekliai mažėja turbūt nuo 2009-ųjų. Tai susiję su keletu veiksnių“, – teigė mokslininkas.
D.Stumbrys užsiminė, jog, be pagrindinių priežasčių, prastėjantiems gimstamumo rodikliams įtakos gali turėti netgi, atrodo, toks nesusijęs veiksnys, kaip Rusijos karas Ukrainoje, ir paaiškino kodėl.
Jis atskleidė, kada, remiantis prognozėmis, Lietuvoje liks mažiau nei 2 mln. žmonių ir ką tai lems valstybei.
