Netrukus aikštėje prie Jono kalnelio prasidės archeologiniai tyrimai, po kurių – ir bažnyčios atstatymo darbai.
Kaip pasakojo šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo fondo direktorė Lilija Petraitienė, jau rugpjūčio 5 d. žadama pradėti archeologinius tyrimus. Jiems Vyriausybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė apie 45 tūkst. eurų. Seimas Klaipėdos šv. Jono bažnyčią pripažino nacionalinės svarbos objektu.
Archeologai tyrinės klodus po gyvatvore. „Manau, kad ras įdomių dalykų. Jau dabar kažkokią plytą rado su antspaudu. Mūsų tikslas nėra čia pilnai iškasinėt. Mūsų tikslas palei pamatus pažiūrėti, o visa kita palikti ateinančioms kartoms. Darbai vyktų iki lapkričio maždaug“, – teigė L.Petraitienė.
Suprasti akimirksniu
- šv. Jono bažnyčia pirmą kartą pastatyta 1258 m.
- Po 1854 m. gaisro atstatyta miestiečių dėka.
- Neogotikinio stiliaus bažnyčia žymėjo geografinį Klaipėdos centrą.
- Visiškai nugriauta 1945 m.
Atsivertų turistams
Bažnyčia būtų atstatoma buvusių pamatų vietoje.
Per Antrąjį pasaulinį karą nugriauta šv. Jono bažnyčia įamžinta atvirukuose su miesto vaizdais. 75 m aukščio bažnyčios bokštas turėjo ir dar vieną funkcinę reikšmę – kaip švyturys ir rodė atplaukiantiems laivams kelią.
2015-aisiais, išanalizavus kelias alternatyvas, nuspręsta atstatyti autentišką bažnyčią. Miestas, per karą netekęs savojo veido, praturėtų architektūrine, kultūrine ir estetine prasme.
Kaip 15min teigė L.Petraitienė, evangelikų liuteronų bendruomenė Klaipėdoje vienija per tūkstantį narių. Atstatyta bažnyčia atsivertų ne tik jiems, bet ir visiems miestiečiams. Svarstoma, kad bokšte galėtų būti apžvalgos aikštelė turistams, įsikurtų ir pats Turizmo ir kultūros informacijos centras.
Iš Vokietijos klaipėdiečius pasiekė ir žinia apie vargonus, kurie galėtų skambėti Klaipėdoje.
„Vis tik tikintiesiems reikia sakralinių ženklų, dabar tuoktis liuteronai vyksta į Kretingą, Kretingalę, Vanagus. Istorinė bažnyčia buvo elitinė mieste“, – pasakojo l.Petraitienė
Skaičiuojama, kad projekto vertė sieks 16,8 mln. eurų. Finansavimui būtų naudotos Klaipėdos evangelikų liuteronų šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo, Vokietijos garbės konsulo Klaipėdoje ir Vokietijos ambasados Lietuvoje lėšos, Europos Sąjungos fondų, Klaipėdos miesto savivaldybės ir kt.
Autentiškos bažnyčios likučių – nė kvapo
Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras teigė, kad ši talka – judesys tikslo link. „Mūsų tikslas – pažiūrėti, kokios būklės pamatai. Ar ant jų bus galima statyti, ar reikės polius kalti. Tikrai ras bažnyčios plytų, neabejojame“, – teigė kunigas.
Bažnyčia buvo stipriai apgadinta karo pabaigoje. Galop ir visai išardyta. Parapijiečiai bandė ieškoti ženklų iš šios šventovės, bet kol kas veltui.
„Įdomu, ar altoriaus paveikslas išliko. Bažnyčioje buvo medinės statulos – Kristaus ir Mozės. Vienas žmogus man pasakojo, kad Kristaus statula buvo sveika išlikusi, o kur ji vėliau dingo – neteko girdėti. Man tik kariuomenėje pasakojo kariškis, kuris 1944-aisiais, kai įžengė Rusijos kariuomenė, matė Kristų stovintį tarp griuvėsių. Galėjo kažkas ir paimti, bet niekas nėra atsiliepęs. Kartais būna, kad ėmus atstatyti bažnyčias – atsiliepia, turintys žynių apie relikvijas“, – pasakojo R.Moras. Jis prisiminė, kad Panevėžyje atidarant bažnyčią, dar išvakarėse paskambino iš vienos katalikų bažnyčios, kur buvo saugomas altoriaus paveikslas. „Tie dalykai kartais gali išvažiuoti, atsirasti kitame mieste. Gali visko būti“, – pasakojo kunigas.