Seimo rinkimų įstatymo pataisas dėl kitokios rinkimų komisijų formavimo tvarkos praėjusių metų spalį registravo valdantieji „socialdarbiečiai“ Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė bei minėta A.Širinskienė.
Pataisomis siūloma apygardų rinkimų komisijas leisti sudaryti iš asmenų, kuriuos deleguotų politinės partijos, turinčios frakciją Seime, ir partijos, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai.
Apylinkių rinkimų komisijas siūloma leisti sudaryti iš asmenų, kuriuos deleguotų parlamentinės ir finansuojamos partijos.
Aktualu „socialdarbiečiams“
Dabar apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš tų piliečių, kuriuos deleguoja partijos, iškovojusios parlamentarų mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Esant šiai tvarkai iš visų parlamentinių partijų tik valdančioji Socialdemokratų darbo partija per spalį vyksiančius Seimo rinkimus į komisijas negalėtų deleguoti savo atstovų, nes per praėjusius parlamento rinkimus tokia partija net neegzistavo ir rinkimuose nedalyvavo.
Seimo rinkimų įstatymą siūlantys keisti valdantieji teigia taip siekiantys suvienodinti rinkimų komisijų formavimo tvarką.
Įstatymo pakeitimas leido lengviau sudaryti rinkimų komisijas.
„Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu buvo suteikta teisė siūlyti kandidatus parlamentinėms partijoms ir partijoms, gaunančioms valstybės biudžeto asignavimus. Šis įstatymo pakeitimas leido lengviau sudaryti rinkimų komisijas. Todėl siūloma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas perkelti į kitų rinkimų ir referendumo įstatymus“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
J.Razma pasisakė apie ydingą praktiką
Ketvirtadienį šias pataisas svarstė Seimas. Į tribūną stojęs konservatorius Jurgis Razma piktinosi užmoju keisti esamą reglamentavimą, kai iki rinkimų liko mažiau nei metai.
„Matau, kad toliau esame nusiteikę – ne visi, žinoma – tęsti ydingą praktiką, kai vis labiau artėjant Seimo rinkimams, kai iki jų beliko pusmetis, vėl keitinėjam Seimo rinkimų įstatymą. Šiuo atveju, tie pakeitimai pakankamai reikšmingi, kai nusistovėjusį rinkimų komisijų formavimo principą norima išardyti ir praplėsti deleguojant į apylinkių, apygardų komisijas narius nuo tų partijų, kurios kažkaip turi suformavusios frakciją Seime“, – dėstė jis ir taip pat kėlė klausimą, ar vien dėl to, kad partija gauna biudžetinį finansavimą, verta leisti jai deleguoti savo narius į rinkimų komisijas.
Manau, dėl delegavimo pirmiausia turėtų lemti rinkėjų balsas.
„Manau, dėl delegavimo pirmiausia turėtų lemti rinkėjų balsas, kiek jie paremia tą ar kitą partiją. Jeigu ta parama yra pakankamai matoma ir yra pasiekti atitinkami rinkėjų palaikymo procentai kaip buvo iki šiol, ta partija ir turi teisę deleguoti savo atstovus į apylinkių, apygardų [komisijas], atitinkamai į Vyriausiąją rinkimų komisiją“, – aiškino J.Razma ir ragino nekeisti įstatymo pagal dabar susiklosčiusią politinę padėtį bei „pagal Gedimino Kirkilo ir Juozo Bernatonio poreikius“.
„Tai tikrai būtų ydinga praktika. Neverskim prezidento dar kartą vetuoti tokių užmačių“, – kalbėjo opozicionierius.
A.Mazuronis išplėtojo liaudies išmintį
„Darbietis“ A.Mazuronis iniciatyvą keisti Seimo rinkimų įstatymą prilygino patarlei „įleisk kiaulę į bažnyčią, užlips ir ant altoriaus“.
„Žinot, kai kiaulę įleido į bažnyčią ir suteikė jai valstybinį finansavimą, ta kiaulė pradėjo galvot, kad gali ir toliau panašiai elgtis, ir pradėjo lipti iš pradžių link šventoriaus, paskui eiti į kitas šventas vietas. Kol galų gale panašu visą bažnyčią nori sutrypti, ir nieko iš jos nepalikus, iš jos išeiti“, – posakį išplėtojo Seimo narys.
O tada A.Mazuronis kreipėsi į parlamentarus ir rėžė išraiškingą kalbą.
„Gerbiami kolegos, tikriausiai jau nebekartosiu klausimų, kiek dar jūs galit leisti įstatymus kažkokiai vienai politinei grupei. Kiek dar jūs galit naudoti teisėkūros procesą išskirtinai savo koalicijos partnerių poreikiams tenkinti.
Kiek dar jūs deginsite savo politinius reitingus ant laužo, nors Joninės dar tolokai.
Neklausiu „valstiečių“ frakcijos atstovų, kiek dar jūs leisitės prievartaujami savo koalicijos partnerių, neaišku vardan ko. Ir kiek dar jūs deginsite savo politinius reitingus ant laužo, kuris kiekvieną dega vis kaitriau, ir liepsna vis aukštesnė, nors Joninės dar tolokai“, – kalbėjo politikas.
Tęsdamas pasisakymą, A.Mazuronis teigė norintis paklausti vienintelio dalyko – kada valdantiesiems bus gana.
„Kada įsiklausysit į prezidentą, kuris labai aiškiai pasakė, kad teisėkūros procesas atskiriems, individualiems politikoje veikiantiems subjektams negali būti taikomas. Kada? Atsakymo galit ir nepateikinėt...“ – nueidinėdamas nuo tribūnos pridūrė jis.
K.Masiulis pasvarstė apie rinkimų kainą
Valdantieji, anot konservatoriaus K.Masiulio, siūlydami keisti rinkimų komisijų sudarymo tvarką bando jas pagausinti. Jis esą suprastų tokį poreikį, jei komisijos dirbtų neefektyviai ar neskaidriai, bet dabar, politiko įsitikinimu, abejonių tuo nėra.
Be to, priėmus pataisas rinkimai kainuotų brangiau, tikino K.Masiulis.
„Rinkimai ir taip brangiai kainuoja, dabar tai kainuos papildomai: darbas komisijoje yra apmokamas – negausiai, bet kažkiek apmokama, o tai kainuoja biudžeto pinigus“, – paaiškino jis.
Politikas teigė nematantis poreikio keisti esamą tvarką ir frakcijos vardu pasiūlė svarstant Seimo rinkimų įstatymo projektą daryti pertrauką. 44 tautos atstovams balsavus „už“, 27 – „prieš“, 22 susilaikius, svarstyme buvo paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
Diskusijos metu ar po jos valdančiųjų atstovai dėl pataisų nepasisakė. Kaip dėl pertraukos balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.
A.Širinskienė: pastabų iš VRK negavom
Šeštadienį 15min kalbinta „valstietė“ A.Širinskienė tikino, kad keisti Seimo rinkimų komisijų sudarymo tvarką siūloma siekiant ją suvienodinti bei padidinti gyventojų pasitikėjimą rinkimais.
„Aš kiek atsimenu, analogiškos nuostatos yra kitų rinkimų įstatymuose, tai čia, šiuo atveju, yra suvienodinimas, nes iš tiesų [pakeitimai] pasiteisino. [...] Kada partijos, ypač tos mažesnės, gali dalyvauti rinkimų komisijose, žmonių pasitikėjimas auga: jie mato kaip vyksta rinkimai, nekyla klausimų, kad kažkas vyksta už nugaros“, – komentavo ji.
Be to, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl pataisų, anot A.Širinskienės, nepateikė jokių pastabų: „VRK mes jokių pastabų, kad apsunkina rinkimų organizavimą, irgi negirdėjom.“
Teiraujantis, ar prievartos prieš „valstiečius“ nėra, A.Širinskienė ėmė juoktis.
Negirdėjau, kad kažkas prievartautų.
„Negirdėjau, kad kažkas prievartautų, – atsakė ji ir reiškė viltį, kad pataisų, jei bus priimtos, prezidentas nevetuos. – Aš taip tikiuosi, kad prezidento patarėjai jau paskaitė visas Venecijos komisijos sąlygas, kada [keičiant Seimų rinkimų tvarką] yra metų taisyklė taikoma, kada netaikoma.“
Seimo rinkimų įstatymo pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų sugrįžti antradienį.
