„Vaikščiodami Ramybės parku po ištrupėjusio asfalto dangos kraštu pastebėjome lendantį metalinio antkapio ar paminklo fragmentą. Nuvalius pasimatė daugiau jo krašto kontūrų. Kad nespėtų pasidarbuoti metalo surinkėjai, nutarėme pranešti jums, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių ir seniai palaidotų miestiečių kapai bei jų atminimas nebūtų išniekinti“, – teigė į 15min besikreipę kauniečiai.
Apie radinį žurnalistė pranešė Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos archeologijos draugijai bei Kultūros paveldo departamentui. Visos trys institucijos nukreipė į Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių.
„Iš kaunietės atsiųstų nuotraukų sunku spręsti, bet tai gali būti ir antkapis. Kadangi kapinės yra valstybės saugomas paveldo objektas, informuoju Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių ir laukiame jų sprendimo, ką reikėtų daryti“, – 15min teigė Saulius Rimas, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Metalinės bareljefinės lentos nerado
Netrukus su 15min susisiekė ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, patikinęs, kad gauta informacija buvo išnagrinėta, atliktas patikrinimas vietoje. Tiesa, patikrinus objektą, specialistams nepavyko rasti pranešime minimos metalinės bareljefinės lentos. Pasak S.Stoškaus, asfaltuotų sutrupėjusių takų kapinėse yra keli kilometrai – teritorija didžiulė.
„Bet kad yra sunaikinti kapai, akivaizdu. Situacija mums yra žinoma ir stebima. Problema, mūsų nuomone, turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, parengiant viso parko tvarkybos projektą. Mūsų turimomis žiniomis, Kauno miesto savivaldybė artimiausiu metu nėra numačiusi iš esmės tvarkyti minėtas kapines“, – patikino S.Stoškus.
Jo teigimu, minimas „Ramybės parkas“ Kaune yra tarybinių laikų netikslus pavadinimas, kurio nederėtų vartoti. Tikrasis pavadinimas – Kauno senųjų kapinių, vadinamų Karmelitų kapinėmis, kompleksas. Kultūros vertybių registre šios kapinės užregistruotos 2015 m.
„Ši teritorija Vytauto prospekte visais laikais buvo kapinės, ir tik 1959–1961 m. tos kapinės sunaikintos, paverčiant jas Ramybės parku. Kapai, kurių giminės neperkėlė kitur, buvo sunaikinti. Jau 1956 m. buvo pradėtas naikinti paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“: iškapoti užrašai, heraldiniai bareljefai, vėliau paminklas nugriautas.
Kauno miesto Vykdomasis komitetas, baimindamasis visuomeninės tvarkos pažeidimų, nutarė kapines likviduoti. Buvo priimti sprendimai dėl palaikų perkėlimo į kitas kapines: 1958 m. balandžio 28 d. sprendimas „Dėl žymių lietuvių kompozitorių Č.Sasnausko, J.Naujalio ir St.Šimkaus palaikų perkėlimo“, 1958 m. gruodžio 3 d. nutarimas „Dėl meno darbuotojų palaikų perkėlimo į Petrašiūnų kapines“, 1959 m. kovo 25 d. sprendimas „Dėl Kauno miesto centrinių kapinių, esančių Lenino pr., perkėlimo“, – teigė S.Stoškus.
Anot jo, giminės ir artimieji dalį mirusiųjų palaikų perkėlė į Petrašiūnų, Seniavos, Panemunės, Eigulių ir kitas kapines, o kita dalis liko žemėje. Dėl politinių motyvų daug kas nedrįso nurodyti, kur guli jų artimųjų palaikai, ir prašyti leidimo išsikasti. Daug kapų ir antkapinių paminklų buvo sunaikinta, teritorija išlyginta buldozeriais, nugriauta katalikų koplyčia, antžeminė S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejaus dalis, mauzoliejaus kripta užpilta žemėmis.
„Nusprendus kapinių vietoje įkurti skverą, 1961 m. parengtas jo projektas. XX a. 8 dešimtmečio pradžioje skveras pavadintas „Ramybės“ parku. Jame įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, nauji asfaltuoti takai, suolai“, – kaip kapinės virto vaikų žaidimų aikštele, atskleidė paveldosaugininkas.
Taigi sovietiniais laikais sunaikintos kapinės ir užsilikę kai kurių mirusiųjų atminimo ženklai ir toliau lieka dūlėti po kauniečių kojomis mindoma asfalto danga ar veja.
Atnaujinta birželio 7 dieną. S.Stoškus informavo, kad lentą parke vis dėlto rado.
"Sutarsime su seniūnija, kad ją padėtų išimti. Žiūrėsime, ar yra kokie nors užrašai ant jos, ar ne. Informuosime", – teigė S.Stoškus.
Kas prižiūri Ramybės parką?
15min sulaukė ir vienos kaunietės užklausos, kam pridera šį parką tvarkyti. Anot jos, jis nuolat apleistas, kaupiasi nukritusių lapų sluoksniai. Jei kiti Kauno parkai sulaukia renovacijos, šis, esantis Naujamiestyje, rodos, išlieka užmarštyje.
„Retkarčiais pravažiuoja traktorius-šluota, išlaužo ir ištrupina ir taip varganus takus, ištaško susikaupusias žemes ir šiukšles į šalis, o nukritę ir nesurenkami lapai metų metus sukietėjusiu luobu dengia nebedygstančią žolę. Šalia – išliaupsinta naujoji autobusų stotis, trys mokyklos, trys vaikų darželiai, keli viešbučiai. Ar šiems darbams nėra skiriamos lėšos? Jeigu taip, tai kur jos naudojamos?“ – klausė kaunietė.
Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus užsakymą UAB „Kauno švara“ valo dalį Ramybės parko takų nuo susikaupusių dulkių, žemių, šiukšlių, lapų ir kitų nešvarumų, valo Ramybės parko laiptus bei renka šiukšles nuo dalies Ramybės parko žalių plotų. Tai daroma 2 kartus per savaitę. Kitoje parko dalyje yra suformuoti miestui nepriklausantys sklypai.
„Plotas tarp Vytauto pr., Bažnyčios g., Totorių g. ir Trakų g. žymi Ramybės parko teritoriją, kurią prižiūri „Kauno švara“ , t.y. miestas. Kitus plotus prisižiūri mečetės, cerkvės, greta esančių mokyklų bendruomenės. Pernai akcijos „Kaunas tvarkosi“ metu talkininkai sugrėbė lapus šiame parke. Lėšos skiriamos visų viešųjų miesto erdvių tvarkymui, neskirstant pagal vietas“, – 15min tikino UAB „Kauno švara“ Miesto valymo skyriaus vadybininkė Jūratė Ambrasienė.
