Tokius rezultatus gavo tyrimą apie nepageidaujamas reakcijas po skiepų nuo COVID-19 atlikusios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Šeimos medicinos rezidentūros studentės Gabrielė Plungytė ir Kamilė Žilinskienė (darbo vadovė – Jolanta Sauserienė).
Tyrimą rezidentės atliko LSMU ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje.
Jo rezultatais, kurie publikuojami mokslinio žurnalo „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ birželio numeryje, su portalu 15min sutiko pasidalinti šios klinikos vadovas Leonas Valius.
Tyrimui įkvėpė ir skiepų priešininkų judėjimas
Tarp priežasčių, paskatinusių studentes pasidomėti skiepų šalutiniais poveikiais, – daugybė diskusijų apie kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ sukurtos naujo tipo – paremtos iRNR – vakcinos šalutinius poveikius.
Taip pat – populiarėjantis judėjimas prieš vakcinavimą, didelis dezinformacijos srautas socialinėje medijoje ir aiškios, konkrečios informacijos apie informacine RNR paremtas vakcinas trūkumas.
„Pastaraisiais metais, esant precedento neturinčiai situacijai (pandemijai dėl COVID-19 – red. past.), kuomet reikėjo greitai sukurti kuo efektyvesnę vakciną, nuostabos nekelia ir teigiama, ir neigiama visuomenės reakcija į genetinės informacijos panaudojimą imunizacijoje“, – teigiama darbe.
Anot jo autorių, iRNR vakcinos yra naujos, iki šiol plačiai nenaudotos, todėl kaip niekada svarbus šeimos gydytojo vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
Esą tik budrumas, informacijos apdorojimas bei perdavimas atsakingoms institucijomis (Lietuvoje – Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, VVKT) gali padėti suprasti pasireiškiančias pašalines reakcijas ir užbėgti nepageidaujamiems įvykiams už akių.
Tarp nepageidaujamas reakcijas patyrusių asmenų stebimas statistiškai reikšmingai dažniau teigiamas IgG kokybinio testo rezultatas.
Patys gamintojai nurodė, kad bandymų dalyviai sakė patyrę skausmą ar patinimą injekcijos vietoje, nuovargį, šaltkrėtį, karščiavimą, galvos, raumenų ir sąnarių skausmą, kiek rečiau – pykinimą, nemigą, niežulį injekcijos vietoje, limfmazgių padidėjimą.
Daugiausiai diskusijų sukėlusi bei pavojingiausia, bet itin retai pasitaikiusi nepageidaujama reakcija buvo anafilaksija.
Nustebino, kad mažai kas griebėsi vaistų
Savo tyrimui rezidentės paprašė žmonių, atvykusių į Šeimos kliniką antrai „Pfizer“/„BioNTech“ arba „Moderna“ skiepo dozei, anonimiškai ir savanoriškai užpildyti anketą.
Ją sudarė 20 įvairaus tipo klausimų, žmonės paprašyti balais įvertinti po pirmos dozės pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas (nuo 1 – pasireiškė nežymiai iki 5 – pasireiškė labai stipriai)
Anketas tinkamai užpildė ir tyrime dalyvavo 4 344 asmenys, jų amžius – nuo 18 iki 100 metų (vidurkis – beveik 41 metai).
Simptomai po skiepo pasireiškė kiek daugiau nei pusei – 53,1 proc. tiriamųjų (2 305). Absoliuti dauguma (80,8 proc.) jų buvo moterys.
Jos taip pat dažniau nurodė jautusios daugiau simptomų nei vyrai. Dauguma pastarųjų jautė vieną simptomą, dauguma moterų – tris ir daugiau.
Daugiausiai šalutinių poveikių teigė jautę 25–34 metų amžiaus asmenys (46 proc. vyrų ir 30 proc. moterų).
Mažiausiai nepageidaujamais reiškiniais skundėsi vyresni nei 65-erių žmonės.
Kone visi (94,4 proc.) tyrimo dalyviai nurodė jautę skausmą, du iš penkių (43,6 proc., gerokai dažniau moterys) – patinimą ar sukietėjimą injekcijos vietoje.
Niežulį injekcijos vietoje jautė kas penktas (daugiau nei dukart dažniau moterys), tiek pat – galvos skausmą ar svaigimą (beveik dukart dažniau – moterys), beveik tiek pat – mieguistumą ir bendrą silpnumą, raumenų ar sąnarių skausmą – kas septintas.
Kitos šalutinės reakcijos pasireiškė gerokai rečiau: 5,3 proc. teigė, kad buvo pakilusi temperatūra, 3,8 proc. – kad buvo padidėję limfmazgiai (dažniau moterims), beveik tiek pat jautė nervingumą ir dirglumą.
2,7 proc. tiriamųjų jautė pykinimą ar vėmė, 1,9 proc. buvo sutrikusi orientacija.
Rečiausiai paskiepytieji skundėsi dėl kosulio, dusulio, viduriavimo, skonio ir uoslės praradimo (po 1 proc. ar mažiau).
Ūmių pašalinių reakcijų, pavyzdžiui, anafilaksijos, kuomet reikia neatidėliotinos medicininės intervencijos, tiriamieji nenurodė.
Tiesa, 55 žmonės (pusė jų – iš 25–34 m. amžiaus grupės) simptomus pajuto jau per pirmąsias 15 minučių po skiepo.
Skausmą, patinimą ar sukietėjimą injekcijos vietoje, karščiavimą, mieguistumą, bendrą silpnumą dažniausiai jautė 25–34 m. amžiaus tiriamieji.
Niežulys dažniau vargino 45–54 m. amžiaus žmones.
Skonis ir uoslė sutriko 8 asmenims, pusė jų buvo 35–44 metų amžiaus, jaunesni nei 25 metų paskiepytieji dėl to visai nesiskundė.
Žmonės buvo klausiami apie vartotus medikamentus.
„Stebina ypač mažas tiriamųjų, vartojusių medikamentus, skaičius (231, 10 proc.), turint omenyje kaip dažnai skausmas buvo įvardintas kaip simptomas“, – savo darbe pažymėjo tyrėjos.
Jos nustatė, kad medikamentus devyniais atvejais iš 10 vartojo moterys, dažniausiai – 25–34 m. amžiaus tiriamieji (40,7 proc.), rečiausiai – vyresni nei 65-erių.
Tik 265 žmonės (11 proc.), devyniais atvejais iš 10 – moterys, teigė jautęsi nedarbingi.
Į gydymo įstaigą dėl tam tikrų simptomų pasireiškimo po skiepo kreipėsi 4,8 proc. tiriamųjų.
Siūlo daugiau aiškinti apie vakcinų veikimą
Apibendrindamos tyrimo rezultatus rezidentės pateikė tam tikrų rekomendacijų.
Jų žodžiais, socialiniuose tinkluose kaip niekada aktyviai plintant melagienoms, informacijos apie šalutinius poveikius, problemos viešinimas ir aiškus jos apibrėžimas gali padėti susigrąžinti bent dalį visuomenės pasitikėjimo.
Jos siūlo pacientui priimtina forma pateikti ir informaciją apie skiepų sudėtį, ir apdorotą bei suprantamai išdėstytą jų veikimo seką, ir pašalinius poveikius.
„Tik taip asmuo nesijaus verčiamas vakcinuotis, o galimas pašalinio poveikio pasireiškimas neišprovokuos didesnio nepasitikėjimo medicinos sistema.
Manome, kad vakcinuojant bendrąją populiaciją reikėtų įteikti ne tik skiepo pažymėjimą bei skiepo informacinį lapelį, bet ir suprantamai paaiškintą kiekvienos dažnai pasitaikančios pašalinės reakcijos galimybę bei jos gydymo taktiką.
Kadangi tyrimo metu stebėtas retas medikamentų vartojimas, esant simptomams, reikėtų pabrėžti, kokius leistina vartoti daugumai.“
Tyrėjos atkreipė dėmesį, kad, nors nemažai paskiepytųjų teigė patyrę nepageidaujamų reakcijų, didžiuma nesikreipė į VVKT.
Todėl jos siūlo tęsti ne tik vakcinacijos nuo COVID-19 šalutinių efektų tyrimą, bet ir aiškintis, kodėl žmonės nepranešė apie tai atitinkamai institucijai.
Po blogesnės savijautos – stipresnis imunitetas
Kauno klinikų medikai žiemą atliko panašų tyrimą – paskiepytų kolegų klausė apie patirtą šalutinį poveikį, o paskui tikrino įgytą imunitetą ir įžvelgė įdomių tendencijų.
Jie pastebėjo ryšį tarp nepageidaujamų reakcijų ir imuninio atsako į virusą – antikūnų turėjo daugiau tų asmenų, kurie po skiepo jautėsi prasčiau.
Tyrimo apie nepageidaujamas reakcijas rezultatai buvo panašūs – dėl jų dažniau skundėsi moterys, jaunesni žmonės.
Antikūnų prieš SARS-CoV-2 S baltymą buvo aptikta 94,5 proc. ištirtųjų organizmuose.
Didžiausias rodiklis buvo užfiksuotas tarp asmenų iki 35 metų (96,8 proc.), mažiausias – tarp vyresnių nei 65 metai asmenų (89,3 proc.).
Imunoglobulino G (IgG), kurio koncentracija atspindi imuninės sistemos būklę, buvo rasta 97,1 proc. (1 885) asmenų, patyrusių vienokią ar kitokią nepageidaujamą reakciją, ir 92,4 proc. (1 364) asmenų, nepatyrusių jokio šalutinio poveikio.
„Tarp nepageidaujamas reakcijas patyrusių asmenų stebimas statistiškai reikšmingai dažniau teigiamas IgG kokybinio testo rezultatas, – rezultatus komentavo prof. L.Valius. – Jei patyrėte kažką ir išraiška stipresnė, yra tikimybė, kad jūsų imunitetas jau susidarė ir yra efektyvus.“
