Remiantis Pasaulinio talentų reitingo metodologija, vertinant šalies pozicijas buvo naudojami įvairūs statistiniai duomenys ir apklausų rezultatai. Apimtos 3 kategorijos, 31 kriterijus – nuo ekonominės situacijos ir gyvenimo šalyje kokybės, valstybės skiriamo dėmesio talentų temai, pavyzdžiui, investicijų į švietimą, iki darbo jėgą apibūdinančių kriterijų, kaip pavyzdžiui, įgūdžiai, išsilavinimo lygis ir kt.
Talentų indekse ne tik pagerėjo bendras Lietuvos rodiklis, bet pagerėjo ir talentų išlaikymo rodiklis – šoktelėjo iš 46 vietos (2020 m.) į 27 vietą (2023 m.). Šis rodiklis liudija, kad vis daugiau talentų ilgiau lieka gyventi šalyje, o tai svarbu išteklių sutelkimo efektyvumui, projektų ir produktų kūrimo tęstinumui, mokesčių surinkimui ir pan.
„Kadangi per ateinantį dešimtmetį Lietuva siekia iš esmės padidinti aukštos pridėtinės vertės veiklų dalį šalies ekonomikos struktūroje, prioritetą teikiame priemonėms, susijusioms su gyvybės mokslų, Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei inžinerinės pramonės sektorių augimu.
Nuolat vertiname, kokio kvalifikacijų ir kompetencijų lygio specialistų reikia Lietuvoje ir kokių sąlygų reikia, siekiant užtikrinti jų kompetencijų augimą ar pritraukimą į šalį“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų (EIMIN) ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministrės tvirtinimu, EIMIN, siekdama užtikrinti ekonomikos transformacijai reikalingų įgūdžių turinčių specialistų prieinamumą, šiuo metu susikoncentravusi į dvi kryptis – investuoja į Lietuvos žmogiškųjų išteklių kompetencijų tobulinimą ir palaikymą bei siekia pritraukti talentus iš užsienio.
Studentus skatina stipendijomis
Pirmoji kryptis apima jaunų žmonių pritraukimą į STEM (angl. „science, technology, engineering, maths“) sritis – informatikos, inžinerijos, matematikos studijas. Jas pasirinkusiems studentams EINMIN nuo 2020 metų skiria tikslines 200 eurų mėnesines skatinamąsias stipendijas visam studijų laikotarpiui aukštosiose mokyklose Alytaus, Panevėžio, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių ir Utenos apskrityse. Šiais metais įstosiantiems studentams skirta 260 stipendijų.
Pavyzdžiui, Utenos kolegijoje STEM stipendijos mokamos Informacinių sistemų inžinerijos ir Automatinio valdymo sistemų programų studentams. Kolegijos Inžinerijos ir technologijų katedros vedėja Gražina Stasiulionienė sako, kad pastaruoju metu pastebimas šiek tiek didesnis stojančiųjų į technologines bei inžinerines studijų programas skaičius – prie to, jos manymu, galėjo prisidėti ir skiriamos stipendijos.
„Skatinimo rinktis STEM studijas nauda ir svarba yra neabejotina, todėl, kad būtina stiprinti regiono pramonės įmones ir kitas organizacijas inžinerijos ir technologijų srities specialistais. Įmonės, kurioms reikalingi įvairūs elektros, elektronikos inžinieriai, dažnai net nepastebimi kaip galimi darbdaviai. Todėl tik matydamas realius pavyzdžius ir žinodamas apie platesnį savo galimybių spektrą, studentas gali svarstyti apie inžinieriaus ar technologo karjerą“, – sako G. Stasiulionienė.
Katedros vedėjos teigimu, ministerijos skiriamos stipendijos padeda pritraukti daugiau talentingų, gabių studentų į šias sritis, nes finansinė parama palengvina prieigą prie aukštos kokybės švietimo ir mažina socialinę bei ekonominę atskirtį.
„Kadangi ministerijos skiriamos stipendijos yra nukreiptos į regionus, tai gali paskatinti studentus rinktis STEM studijas, ypač tuos, kurie yra gabūs, bet yra iš socialinės atskirties grupės. Pritraukiant daugiau studentų, atsiranda daugiau galimybių plėsti mokymo infrastruktūrą, tobulinti mokymo turinį. Taigi, stipendijos ir parama STEM studijoms yra esminiai veiksniai, skatinantys talentų pritraukimą, švietimo kokybės gerinimą ir šalies technologinį bei ekonominį konkurencingumą“, – tvirtina G. Stasiulionienė.
Utenos kolegijos atstovė įsitikinusi, kad skirdama stipendijas STEM studijų programų studentams, valstybė parodo savo požiūrį į reikalingus specialistus, nes siekiant ugdyti talentus ir siekti technologinio proveržio, turi būti investuojama į talentų ruošimą.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos II kurso studentas Titas Karvelis studijuoja programų sistemų kryptį. Šios programos studentams yra mokamos STEM stipendijos, kurios daugelį stojančiųjų motyvuoja rinktis šias studijų kryptis. T. Karvelis – ne išimtis.
„Šią studijų kryptį pasirinkau todėl, kad nuo vaikystės domėjausi kompiuteriais bei žinojau, jog ateitį siesiu su informatika. Plačios karjeros perspektyvos buvo tik sutapimas. Rinktis šias studijas šie tiek paskatino ir stipendija, nes nežinojau, ar besimokydamas turėsiu ir darbą. Stipendiją šiuo metu taupau ateičiai“, – tvirtina šiuo metu sėkmingai bestudijuojantis ir jau vienoje įmonėje dirbantis Titas.
Ugdo moksleivių ir darbuotojų verslumo įgūdžius
Regionuose taip pat sėkmingai veikia „Junnior Achievement“ „Accelerator_x“ – moksleivių verslumo ugdymo programa, kurioje dalyvaujantys 9–12 klasių moksleiviai įgyja realios verslo kūrimo patirties ir patys įgyvendina visą verslo valdymo ciklą. Mokiniai įsteigia įmonę, sukaupia pradinį kapitalą, planuoja ir analizuoja vartotojų poreikius, kuria savo paslaugas arba produktus, juos parduoda, o po mokymosi proceso įmonę uždaro. EIMIN nuo 2021 m. kasmet šiai programai skiria po 500 tūkst. eurų. Nuo 2021 m. jau daugiau nei 7000 mokinių vystė savo mokomąsias bendroves. Numatoma, kad 2024 m. kurs ir vystys mokomuosius verslus dar beveik 3000 moksleivių.
2023 m. startavo ir regionų mokyklose veikia pirmoji pasaulyje skaitmeninio verslumo ugdymo programa 5–8 klasėms, kuria siekiama mokyti vaikus kurti skaitmeninius produktus ir ugdyti gebėjimus juos pritaikyti rinkos problemų sprendimui. Pernai pilotinėje programoje dalyvavo 904 mokiniai, iš kurių 232 įkūrė mokomąsias bendroves. 2024 m. programoje numatoma apmokyti 1500 mokinius.
„Poveikį tolimesniam talentų augimui turės ir beveik 6000 tūkstančių darbuotojų kompetencijų kėlimui skirtas finansavimas. EIMIN skyrė daugiau kaip 8,2 mln. eurų 174-iems Europos Sąjungos (ES) investicijų projektams, kuriais pasinaudojusios Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius“, – papildo EIMIN viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen.
Veiksmingos diasporai ir užsienio talentams skirtos priemonės
Siekdama, kad Lietuva būtų atvira talentams iš viso pasaulio bei užsienyje gyvenantiems lietuviams, EIMIN kartu su kitomis institucijomis vykdo įvairias talentų iš užsienio pritraukimo ir integracijos iniciatyvas. Viena iš iniciatyvų – sustiprinta ir išplėsta „Work in Lithuania“ programa „Investuok Lietuvoje“.
„Plėtros metu buvo pradėtos įgyvendinti tikslinių rinkų analitinės veiklos, kurios stiprina supratimą, kur ir kokiomis priemonėmis, trumpuoju ir ilguoju periodu, Lietuva gali prisitraukti trūkstamų kompetencijų žmonių“, – sako N. Morozaitė-Rasmussen.
Anot viceministrės, teigiamus pokyčius atspindinčiame Pasauliniame talentų reitinge daugiausiai lėmė bendras darbo jėgos augimas Lietuvoje – iš esmės labiausiai nulemtas migracijos, o labiausiai – aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio augimas: „Prie to prisideda ir iš užsienio grįžtantys diasporos atstovai: jau ketvirti metai iš eilės stebima teigiama lietuvių migracija. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, jau ketvirti metai iš eilės į šalį daugiau grįžta, nei išvyksta – į šalį grįžta vidutiniškai 20 tūkst. Lietuvos piliečių.“
EIMIN jau trečius metus remia lietuvių diasporos jaunimo stažuočių dalyviams Lietuvos įmonėse organizuojamas veiklas. Siekiant intensyvinti talentų pritraukimą į Lietuvą, šiais metais, skyrus papildomų lėšų, pritraukta dar daugiau jaunimo stažuočių Lietuvos įmonėse dalyvių. Jiems sudaromos galimybės atlikti praktiką pirmaujančiose Lietuvos įmonėse, valstybiniame sektoriuje, nevyriausybinėse organizacijose ir inovatyviuose startuoliuose. Be to, studentams sudarytos galimybės pažinti šiandieninę Lietuvą, keliauti po lankytinas vietas, susitikti su verslo ir viešojo sektoriaus lyderiais.
„Kartu su diasporos EIMIN pradėjo įgyvendinti diasporai draugiško darbdavio iniciatyvą, kuria siekiama atliepti diasporos atstovų poreikius ir padėti darbdaviams tapti draugiškesniems, įdarbinant diasporos atstovus“, – papildo viceministrė N. Morozaitė-Rasmussen.
Sėkmingai veikia ir „Kurk Lietuvai“ programa, kuri suteikia galimybę įvairaus amžiaus asmenimis, gyvenantiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, savo žinias ir / ar inovatyvias idėjas pritaikyti gerinant Lietuvos viešojo sektoriaus veiklą. Programoje jau dalyvavo 277 dalyviai, tarp jų ir diasporos atstovai. Po programos daugiau nei 80 proc. diasporos atstovų liko kurti Lietuvoje ir daugiau nei 40 proc. dalyvių įsidarbino viešajame sektoriuje.
Taip pat EIMIN iniciatyva įkurti konsultacijų centrai „International House“ Vilniuje ir Klaipėdoje – šie „vieno langelio“ principu veikiantys centrai ypač aktualūs lietuviams, sugrįžtantiems su tarptautinėmis šeimomis ir siekiantiems, kad jų šeimos nariai kuo greičiau integruotųsi.
„Į Lietuvą sugrįžę Lietuvos piliečiai gali ne tik dirbti kitų sukurtose darbo vietose – jie puikiai gali susikurti darbo vietą patys įkurdami verslą. EIMIN su Inovacijų agentūra rengia verslo pradžios Lietuvoje informacines sesijas diasporai, skirtas svarstantiems grįžti. Suteikiama pagalba pasirenkant verslo formą, ieškant tinkamiausio finansavimo šaltinio ar sprendžiant kitų su verslo pradžia ar vystymu susijusius klausimus. Be to, neturintys Lietuvos pilietybės diasporos atstovai gali taip pat įkurti verslą Lietuvoje nuotoliu su e. rezidento kortelės pagalba“, – tikina N. Morozaitės-Rasmussen.
EIMIN kartu su pavaldžiomis agentūromis – Inovacijų agentūra, „Investuok Lietuvoje“, „Keliauk Lietuvoje“ – teikia informaciją užsienio lietuvių informaciniam langeliui griztu.lt. Jame nuo šių metų sukoncentruota visų institucijų informacija darbo, verslo kūrimo, stažuočių ir kitais klausimais.
