Dėl veto balsuota net tris kartus. Kad veto būtų atmestas, turėjo pritarti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Pirmus du kartus balsų nepakako. Po beveik pusvalandį trukusių ginčų nuspręsta balsavimą kartoti dar kartą. Trečias kartas nemelavo – už tai, kad prezidento veto būtų atšauktas, balsavo 79 parlamentarai.
Priimtas įstatymas numato, kad trejus metus iš eilės esant 3 proc. ar didesnei infliacijai, didėtų ir visos socialinės išmokos. Išmokos būtų didinamos ne mažesniu dydžiu, nei prieš tai buvusių metų liepos mėnesio vidutinė metinė infliacija.
Į socialines išmokas įtrauktos ir pareigūnų, karių, teisėjų valstybės pensijos, netekto darbingumo pensijos, taip pat bus didinamas minimalus valandos atlygis, minimalus darbo užmokestis.
Vadovaujantis įstatymu, Vyriausybė jau nuo kitų metų sausio 1 dienos turėtų indeksuoti visas socialines išmokas ne mažiau nei 9,3 procento.
Vyriausybė gali indeksavimą atidėti pusei metų.
Prezidentas įstatyme įžvelgė grėsmę „įsukti infliacijos spiralę“. Be to, V.Adamkus pastebėjo, jog Vyriausybės patvirtintoje infliacijos valdymo programoje numatytas įsipareigojimas automatiškai neindeksuoti darbo užmokesčio.
Tačiau Seimo nariai tikino, jog indeksavimas padės mažesnes pajamas turintiems gyventojams.
„Nematau tų įstatymo grėsmių, kurias įžvelgia prezidentas, nemanau ir kad įstatymas įsuks infliaciją“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė prezidento veto pavadino „keistu“: „Pirmoje kadencijoje prezidentas kovojo su skurdu, dabar tokiais veto parodo, kad to nebedaro“.
Analitikai kritikuoja įstatymą teigdami, kad jis paskatins tolesnį kainų augimą, o Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Joaquinas Almunia šį įstatymą pavadino „klaida“.
