„Tikėtina, kad Kauno mieste dirbančių įmonių darbuotojai, neturintys reikiamos kvalifikacijos, ar (ir) patirties ir nesupažindinti su biocido naudojimo etiketėmis, arba jų nesilaikydami, vykdo dezinfekcijas, kurių metu, to net nežinodami, nukenčia niekuo dėti gyventojai, tarp jų – ir vaikai. Nukenčia ir daugiabučių laiptinės, nes jų sienos, langai, turėklai ir kiti paviršiai, dezinfekantui išdžiūvus, pasidengia baltomis dėmėmis ir sklinda nemalonus chloro kvapas, kuris taip pat gali būti kenksmingas. Durų rankena net nubalusi nuo cheminių medžiagų. Po tokios dezinfekcijos laiptines būtina skubiai valyti“, – taip laišką redakcijai pradėjo Ą.Maštaras.
Įtarimai dėl netinkamos laiptinės dezinfekcijos prasidėjo tuomet, kai balandžio 22 d. išbėgusi pasitikti Ąžuolo dešimtmetė dukra ėmė skųstis plaštakų perštėjimu bei skausmu. Grįžęs iš darbo į namus jis taip pat pajuto nemalonų niežėjimą, rankos skleidė stiprų chloro kvapą. Laiptinėje taip pat tvyrojo tas pats dvokas. Rankas šeima puolė kruopščiai plauti vandeniu su muilu, po kiek laiko perštėjimas Ąžuolui praėjo, o jo dukrai jis dar kurį laiką tęsėsi, rankos stipriai paraudo.
Susirūpinęs kaunietis nutarė išsiaiškinti, kas gi nutiko. Laiptinės skelbimų lentoje jis aptiko raštą, kuriame informuojama apie atliktą dezinfekciją. Toks raštas vyrą itin nustebino, nes patys gyventojai nuolat spiritinio pagrindo saugiais dezinfekantais laiptinę iki tol dezinfekavo patys.
Gyventojai iš anksto apie tokios dezinfekcijos atlikimą nebuvo informuoti.
„Namą administruojantis „Kauno butų ūkis“ to net nesiteikė mūsų pasiteirauti. Gyventojai iš anksto apie tokios dezinfekcijos atlikimą nebuvo informuoti, o juk žmonės galėjo išeiti į laiptinę ir dezinfekcijos metu, tuomet galėjo būti pažeistos ne tik rankos, bet ir akys, kvėpavimo takai. Esame žodiškai sutarę, kad jokių darbų mūsų name iš anksto nesusitarę su mumis jie nevykdys, bet susitarimo nepaisoma“, – stebėjosi Ą.Maštaras.
Nenuplovė paviršių, nors privalo?
Kitą dieną jis paskambino laiptinės skelbimų lentoje pakabintame rašte nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė klientų aptarnavimo specialistė, kuri, supažindinta su problema, informavo, kad su Ąžuolu netrukus susisieks atsakingas asmuo. Baigiantis dienai kaunietis sulaukė, kaip teigia, „Kauno butų ūkio“ pastatų administravimo poskyrio vadovo Arno Menciūno skambučio. Šis išreiškė apgailestavimą dėl to, kas nutiko. Ąžuolui pasiteiravus, kodėl iš anksto gyventojai nebuvo informuoti apie dezinfekciją, A.Menciūnas neva tai jam pareiškęs, kad tokiems darbams neturi laiko, nes valdo apie 500 administruojamų būstų.
„Paprašiau jo atsiųsti dezinfekanto, kuriuo buvo atliekama dezinfekcija, pavadinimą. Nurodyti jo pavadinimą užtruko beveik parą. Visgi atkakliai reikalaujant balandžio 24 d. jis (A.Menciūnas – aut. past.) atsiuntė naudoto dezinfekanto pavadinimą ir autorizaciją. Tik „pamiršo“ pridėti ir jo naudojimo etiketę, kurioje aiškiai parašyta: „Po dezinfekcijos paviršius, kurie gali liestis su maistu, bei paviršius, kurie gali liestis su oda, būtina nuplauti vandeniu“. Deja, po tokių dezinfekcijų niekas laiptinių neplauna.
Labiausiai neramina faktas, kad ir taip sunkiu karantino laikotarpiu tokios įmonės, kaip UAB „Kauno švara“, bendrai veikdamos su UAB „Kauno butų ūkis“, sakyčiau, tokiu įžūliu ir gyventojų sveikatai pavojingu būdu stengiasi pasipelnyti iš sunkai karantiną išgyvenančių miestiečių. Dezinfekcijos mes neprašėme, jie savavališkai sugalvojo, kaip pasipelnyti, ir tai padarė, net neinformavę gyventojų apie galimą pavojų jų sveikatai“, – kritiką toliau liejo Ą.Maštaras, į redakciją kreipęsis tik dėl to, kad įspėtų kitų daugiabučių gyventojus.
Teigia, kad naudotas pigiausias dezinfekantas
Ą.Maštaras tikina išsiaiškinęs ir dar vieną faktą – „Kauno švaros“ naudoto dezinfekanto „Chlor Clean“ veikliosios medžiagos (troklozennatrio) nėra Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame oficialiame ištirtų medžiagų sąraše, kurios veiksmingai kovoja prieš koronavirusus, įskaitant ir Covid-19.
„Nėra bandymais patvirtinta, kad tas biocidas išbandytas prieš Covid-19. Naudojo patį pigiausią dezinfekantą, kurio vienos tabletės pakanka visai laiptinei, o jos savikaina tik apie 0,5 euro. Tas biocidas greičiausiai nelabai veiksmingas prieš tą virusą, o pinigų tikriausiai už dezinfekciją prašys nemažų. Nežiūrint į tai, ką jie savo raštuose rašo apie koncentracijas, gali būti, kad tą vieną tabletę panaudojus 5 ar 9 aukštų namo laiptinėje poveikis nebūtų toks, kad smarkiai nukentėtų žmonės, tačiau mūsų namas mažas, vos 2,5 aukšto, tad tas kiekis tokioje laiptinėje buvo labai didelis ir dėl to nukentėjome.
Tariamai daro gerus darbus, kurie iš tiesų yra nieko verti. Mano atveju, dar ir nukenčiama nuo tokių neapgalvotų darbų“, – nuomonę išsakė viename iš V.Putvinskio gatvės daugiabučių gyvenantis Ąžuolas.
Ši priemonė Lietuvoje naudojama 20 metų
Komentarą dėl Ą.Maštaro išsakytos kritikos pateikė ir dezinfekavimo darbų vykdytoja „Kauno švara“ bei dezinfekavimo priemonę jiems tiekiančios L.R.Tamulio įmonės „Meditalika“ marketingo-ekonomikos direktorė Živilė Leonavičienė.
Pasak jos, visos priemonės, skirtos aplinkos paviršių dezinfekcijai visuomeninės paskirties objektuose, turi būti autorizuotos kaip biocidinės paskirties produktas ir įtrauktos į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) biocidinių produktų duomenų bazę. Šiuo atveju pasirinktos priemonės pavadinimas, kaip minėjo ir Ą.Maštaras, – „Chlor-Clean“ tabletės, kurių gamintojas – „Guest Medical Limited“ įmonė Jungtinėje Karalystėje.
„Pasirinkta priemonė skirta naudoti ir visuomeninės paskirties įstaigose. NVSC išduotoje naudojimo instrukcijoje pateikta informacija apie priemonės poveikį mikroorganizmams, priemonės darbiniai tirpalai veikia bakterijas, mikrobakterijas, virusus, grybelius ir net sporas, tad akivaizdu, kad ji yra patikima ir užtikrina kokybišką apsaugą nuo virusų.
Lietuvoje ši priemonė sėkmingai naudojama daugiau kaip 20 metų – nuo 1997-ųjų, per visą naudojimo laiką jokių apsinuodijimų, kitų incidentų neužfiksuota. Ją naudoja ir Kauno klinikos, kitos asmens sveikatos priežiūros bei švietimo įstaigos, transporto ir gabenimo, maisto pramonės įmonės.
Skundo autorius mini „ištirtų priemonių sąrašą“. Manome, kad išties jis turėjo omenyje ministerijos rekomendacijas „Dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos, esant nepalankiai COVID-19 situacijai“. Jose pateikta visa eilė medžiagų, įskaitant ir natrio hipochloritą, kurio veiklioji medžiaga yra aktyvusis chloras. Būtent aktyvus chloras veikia pavojingus mikroorganizmus (įskaitant ir virusus). Pasirinktos priemonės „Chlor-Clean“ veikliosios medžiagos mokslinis pavadinimas – troklozennatris (vienoje tabletėje yra 1,0 g aktyviojo chloro), tad akivaizdu, kad „Chlor-Clean“ tabletėje yra 1,0 gr. aktyvaus chloro, kuris naikina virusus. Priemonės sudėtyje taip pat yra ploviklių“, – patikino Ž.Leonavičienė.
Lietuvoje ši priemonė sėkmingai naudojama daugiau kaip 20 metų.
Priemonės pasirinkimą, anot jos, lėmė ir saugus jos naudojimas, kai skiedžiant reikiamą tablečių kiekį nustatytame kiekyje vandens, išvengiama perteklinio ar nepakankamo dozavimo klaidų.
„Negana to, vykdant pirkimą ekstremaliomis rinkos deficito sąlygomis, kai Lietuvoje nebuvo pasirinkimo arba tiekėjai neturėjo faktiškai savo sandėliuose oficialiai registruotų biocidų, pasirinkta priemonė buvo optimalus variantas“, – paaiškino „Meditalika“ atstovė.
Tikina, kad vandeniu purškia
Paklausta, ar po atliktos dezinfekcijos laiptinės išties neperplaunamos vandeniu, kaip nurodyta priemonės instrukcijoje, Ž.Leonavičienė paaiškino, kad darbuotojai, užsiimantys dezinfekcija, turi kelias talpas: vieną skirtą vandeniui, kitą – dezinfekciniam skysčiui. Visi darbuotojai, pasak jos, yra susipažinę su biocido naudojimo instrukcija, todėl laiptines iš pradžių dezinfekuoja, paskui nupurškia vandeniu.
„Manau, sąmoningi tėvai turėjo suvokti, kad visi liečiami paviršiai (ypač durų rankenos ir turėklai) yra tiesioginis užkrato šaltinis, ir prižiūrėti, kad vaiko kontaktas su šiais objektais (nenaudojant apsaugos priemonių) būtų apribotas arba jo būtų visai išvengta“, – pabrėžė Ž.Leonavičienė.
Pasiteiravus, ar gyventojams yra pranešama ir kaip apie konkretų dezinfekcijos laiką, ji ėmė dėstyti apie tai, kad pasirinktos priemonės darbinių tirpalų kontakto laikas (virucidiškai) – 15 minučių. Pasibaigus kontakto laikui, reikalingam virucidiniam poveikiui, ir išvėdinus patalpas, gyventojai gali naudotis laiptine.
„Teisingai pagal naudojimo instrukciją naudojami priemonės darbiniai tirpalai negalėjo patekti gyventojams į akis ir jų pažeisti, chloro liekamasis kvapas taip pat. Priemonės naudojimas yra įvertintas, priemonė yra leista naudoti, tad ji, tinkamai naudojama, nėra kenksminga žmonių sveikatai“, – patikino „Meditalika“ atstovė.
Dezinfekuoja 500 namų
Kaip 15min teigė „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa, šiuo metu bendrovė vykdo „Kauno butų ūkio“ užsakymą išdezinfekuoti visas jų administruojamų namų laiptines. Iš viso „Kauno butų ūkis“ administruoja apie 500 namų. Dezinfekcija vykdoma kiekvieną darbo dieną, o visuose namuose laiptinės dezinfekuojamos jau 2 kartą.
Ta pačia dezinfekavimo priemone dezinfekuojami ir autobusų sustojimai, paviljonai, požeminės perėjos, atliekų konteineriai bei patalpos, kuriose buvo karantinuojami asmenys, taip pat pėsčiųjų takai parkuose ir kitos viešosios vietos.
„Šiuo metu su laiptinių dezinfekcija dirba 2 brigados po 3 žmones. Jokių skundų, susijusių su laiptinių dezinfekcija, nesusilaukėme“, – teigė J.Tumpa, pabrėžęs, kad gyventojų informavimu ir apmokestinimu dėl atliktos paslaugos rūpinasi paslaugos užsakovas – „Kauno butų ūkis“.
Pastaroji bendrovė į 15min klausimus dar neatsakė. Kreiptasi ir į skundo autoriaus minėtą „Kauno butų ūkio“ Pastatų administravimo poskyrio vadovą A.Menciūną. Gegužės 6 dieną šis patikino šiuo metu laukiantis informacijos iš dezinfekcijos paslaugą suteikusios bendrovės „Kauno švaros“.
„Atsakymą pateiksime surinkę visą jūsų prašomą informaciją, tikimės tai padaryti iki gegužės 11 darbo dienos pabaigos“, – žadėjo A.Menciūnas.
Laiptinėse naudoti šios priemonės negalima
15min dėl šios situacijos kreipėsi ir į NVSC. Paprašytas įvertinti Kauno daugiabučių laiptinėse naudojamą biocidinį produktą „Chlor Clean“, šios įstaigos Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjas Saulius Majus patikino, kad „Chlor Clean“ autorizacijos sąlygose nurodyta paskirtis – dezinfekuoti paviršiams, inventoriui, išskyrus medicinos prietaisus, sanitariniams įrenginiams sveikatos priežiūros ir visuomeninės paskirties įstaigose, maisto pramonės ir visuomeninio maitinimo įmonėse. Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų dezinfekcija sąlygose neįvardyta, tad, pasak specialisto, šiam tikslui „Chlor Clean“ negali būti naudojamas.
„Laiptinių dezinfekcijai šią priemonę naudoti netikslinga. Produktas skirtas profesionalams. Jis ištirtas, įrodytas jo efektyvumas prieš mikroorganizmus, mikroskopinius grybus ir virusus. Priemonė saugi naudoti, kai ją naudoja profesionalai, laikydamiesi autorizacijos liudijime nustatytos darbų saugos, sveikatos saugos ir aplinkos apsaugos priemonių“, – patikino NVSC atstovas.
Perklaustas, ar ši priemonė, kuri netinkama naudoti laiptinėse, išties yra veiksminga kovojant su Covid-19 virusu, S.Majus paaiškino, kad pagal autorizacijos sąlygas naudotini dviejų koncentracijų – 0,1 ir 0,02 proc., aktyviojo chloro darbiniai tirpalai, o prieš COVID-19 efektyvus 0,1 proc. ir didesnės koncentracijos aktyviojo chloro tirpalas. Tad „Chlor Clean“ yra ištirtas, jo efektyvumas įrodytas. Duomenų apie tai, kad ši priemonė – pigiausia, specialistas tikino neturintis.
Skundų nėra gauta
Paklaustas, kokios priemonės tinkamiausios dezinfekuojant daugiabučių laiptines, S.Majus ėmė kalbėti apie tai, kad paviršiams dezinfekuoti galima naudoti tik Lietuvoje autorizuotus 2 produktų tipo biocidinius produktus (dezinfekantus), kurie nurodyti NVSC biocidinių produktų duomenų bazėje. Siūlytina iš daugybės galimų produktų pasirinkti konkretų dezinfekantą, vadovaujantis NVSC paviršių dezinfekcijos gairėmis bei atsižvelgiant į konkretaus paviršiaus ir dezinfekanto suderinamumą (pagal gairių priedą).
Pasak NVSC atstovo, daugiabučių, kuriuose ruošiamasi atlikti laiptinės dezinfekciją, gyventojai turėtų būti įspėjami (su jais suderinama) apie tikslų dezinfekcijos laiką ir laukimo laiką – laiką po dezinfekcijos, per kurį negalima naudotis laiptine. „Chlor Clean“, S.Majaus teigimu, yra žalingas sveikatai: kenksmingas įkvėpus, gali dirginti kvėpavimo takus, smarkiai dirgina akis.
„Produkto sudėtyje yra paviršinio aktyvumo medžiagų ir adipo rūgšties, kurios neklasifikuojamos kaip galinčios sukelti odos alergiją, tačiau, medicinos mokslo duomenimis, gali dirginti jautrią odą. Po dezinfekcijos privaloma paviršius nuplauti vandeniu“, – teigė S.Majus.
NVSC atstovas patikino, kad skundų dėl laiptinės dezinfekcijų įstaiga nėra gavusi.
Nereiktų dezinfekuoti visų laiptinių
O ar gyventojai gali atsisakyti neprivalomos laiptinės dezinfekcijos, jei joje negyvena ir nesilankė Covid-19 užsikrėtęs asmuo?
„Sužinoti, ar laiptinėje nesilankė užsikrėtęs asmuo, labai sudėtinga. Sužinojus, dažniausiai, jau per vėlu ko nors imtis. Dažniausiai sužinoma nustačius Covid-19 diagnozę, po to ją reikia perduoti dezinfekciją atliksiančiai įmonei, po to ta įmonė turi suplanuoti atitinkamus darbus ir t.t. Taip praeina 3 ir daugiau parų po sergančiojo apsilankymo. Dezinfekcija tikslinga tik tose laiptinėse, kuriose gyvena saviizoliacijoje esantys asmenys su diagnozuota Covid-19, turėję kontaktą su sergančiuoju ar grįžę iš užsienio. Kitais atvejais patartina kuo dažniau plauti laiptines, o dezinfekuoti tik įėjimo į laiptinę durų rankenas, telefonspynes, turėklus“, – tai, kad visų daugiabučių laiptinių dezinfekcija nėra būtina, patikino S.Majus.
Tiesa, anot jo, dezinfekciją atliekančios įmonės dėl paslaugos reikalingumo neprivalo tartis su gyventojais – dėl to turi spręsti kompetentingi asmenys.
Atlikti laiptinių dezinfekciją gali tik įmonės, turinčios Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotą licenciją atlikti kenkėjų kontrolę (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). „Kauno švara“, NVSC duomenimis, tokią licenciją turi.
Sulaukė Aplinkos ministerijos raginimo
Papildyta gegužės 11 dieną 18.10 val. Publikavus šį straipsnį, gegužės 11 dienos popietę atsakymus redakcijai pateikė ir „Kauno butų ūkio“ atstovas A.Meciūnas. Pasak jo, balandžio mėnesį iš viso buvo dezinfekuotos 476 daugiabučių namų laiptinės. Dezinfekciją vykdo „Kauno švara“. Dezinfekcija, „Kauno butų ūkio“ atstovo teigimu, nėra vienkartinis veiksmas, ji atliekama vadovaujantis 2020 m. balandžio 3 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-191.
„Atsižvelgiant į šį pakeitimą, jei dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino valstybės ar savivaldybės teritorijoje, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, būtina atlikti sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus, jie organizuojami ir atliekami pagal atsakingų institucijų rekomendacijas ar nurodymus. Dar 2020 m. kovo 16 d. Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime dėl besikeičiančios epidemiologinės situacijos, kurią kelia koronaviruso paplitimo grėsmė, Aplinkos ministerija primygtinai ragina daugiabučių namų administratorius ir pačius gyventojus imtis priemonių šiai grėsmei mažinti. Viena iš užtvarų užkratui plisti – laiptinių dezinfekcija“, – paaiškino A.Meciūnas.
Jo teigimu, daugiabučius administruojančioms įmonėms, šių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų pirmininkams, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantiems asmenims rekomenduojama, organizuojant bendrojo naudojimo patalpų valymą, periodiškai dezinfekuoti dažniausiai liečiamas vietas – durų rankenas, telefonspynių ir liftų mygtukus, laiptinių turėklus. Tai raginami daryti ir daugiabučių gyventojai bei kitų patalpų savininkai ir naudotojai.
Atskleidė dezinfekcijos kainą
Į klausimą, kaip buvo informuojami gyventojai apie laiptinių dezinfekciją, A.Meciūnas atsakė, kad „Kauno butų ūkis“ informaciją apie atliekamus dezinfekcijos darbus informavo abonentus klientų savitarnos sistemoje, taip pat savo interneto svetainėje bei feisbuko profilyje.
40 kv. m butui mokestis už laiptinės dezinfekciją siekia 1,99 euro.
„"Kauno butų ūkio" prašymu, dezinfekciją atliekantys darbuotojai instruktuoti, kad prieš dezinfekciją būtų papildomai informuojami pirmųjų ir viršutinių aukštų gyventojai. Šis sprendimas dėl papildomo gyventojų informavimo buvo priimtas atsižvelgiant į gyventojų atsiųstas užklausas bei pastebėjimus, kuriuose teigiama, kad gyventojai nematė, jog buvo atlikta dezinfekcija“, – paaiškino „Kauno butų ūkio“ atstovas.
Bendrovė sulaukė prašymų iš keleto mažųjų daugiabučių namų, kurių laiptinės mažos, rakinamos bei naudojamos vieno ar kelių butų, kad dezinfekcija laiptinėse nebūtų atliekama (jos prižiūrimos, valomos ir dezinfekuojamos pačių gyventojų). Atsižvelgiant į prašymą, laiptinės tuose daugiabučiuose nebuvo dezinfekuojamos.
Mokestis už atliktą dezinfekciją balandžio mėnesį, pasak A.Meciūno, sudaro 0,0497 euro, tenkantį vienam kvadratiniam metrui buto ar kitos patalpos ploto, tad, pavyzdžiui, 40 kv. m butui mokestis už laiptinės dezinfekciją siekia 1,99 euro.
„“Kauno butų ūkis„ yra paslaugos užsakovas, todėl pakomentuoti dezinfekcijos priemonės kainos negalime“, – paaiškino A.Meciūnas.
