„Policijos departamento sprendimai, švelniai tariant, labai keisti, – taip D.Žukausko nušalinimą nuo pareigų komentavo premjeras Saulius Skvernelis. – Vadovui, kuris apie metus laiko yra vaiko priežiūros atostogose, reiškiamos pretenzijos, o pavaduotojai, atsakingi už tą veiklos sritį, (...), yra, kaip sako, „ne prie ko“. Tai keista Policijos departamento pozicija.“
15min surinktais duomenimis, dar iki šio viešo pareiškimo D.Žukauskas turėjo užnugarį valdžioje, kurią signalai apie problemas Kauno policijoje turėjo pasiekti gerokai anksčiau.
2017 metais Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą. Čia nustatyti šokiruojantys faktai apie galimą šantažą ir galbūt net nusikalstamus D.Žukausko veiksmus. Pasiūlyta šią informaciją perduoti prokurorams, kad šie įvertintų, ar Kauno policijos vado veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo požymių – nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje.
„Turimais duomenimis, jūsų nurodytas dokumentas prokuratūroje nebuvo gautas“, – po kelių savaičių paieškų į klausimą, kuo baigėsi šis tyrimas, atsakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Kancleris sako nieko nesprendęs
Taigi siūlymas kreiptis į prokuratūrą tada buvo ignoruotas. Tačiau kas ir kodėl priėmė tokį sprendimą?
Pradėjus aiškintis, kodėl informacija apie galbūt padarytą nusikaltimą nė nenukeliavo į prokuratūrą, pagrindiniams istorijos dalyviams staiga pradingo atmintis.
Kiti informuoti žmonės sutiko kalbėti tik anonimiškai. Vienas 15min šaltinis tvirtino, kad aktyviai už sprendimą padėti surinktą medžiagą į stalčių agitavo tuometis VRM kancleris, artimas premjero bendražygis ir buvęs policijos pareigūnas, o dabar Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Šią informaciją patvirtino ir dar vienas šaltinis iš pačios ministerijos.
Pabandžius susisiekti su A.Stončaičiu, jis į jokias kalbas nesileido ir liepė su klausimais keliauti pas premjero patarėją Tomą Beržinską.
„Jūsų klausime formuluojamas teiginys, deja, tėra jūsų asmeninė interpretacija, kuri neatitinka tikrovės, – tokį atsakymą iš Vyriausybės spaudos tarnybos gavo 15min, kai paklausė, kodėl kancleris dalyvavo diskusijose dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos. – Tuometinis Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis jokia forma nedalyvavo jūsų minimo klausimo svarstyme ir sprendimų priėmime.“
Atsakyme pabrėžta, kad tuometis VRM generalinis inspektorius Giedrius Cininas ir Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius tiesiogiai buvo ir yra pavaldūs vidaus reikalų ministrui.
Taigi, diskusijose dėl tarnybinio patikrinimo vertinimo kancleris pagal savo pareigas esą neturėjo dalyvauti, o kaip buvo iš tiesų – atviras klausimas.
Dingo atmintis
15min bandė pasikalbėti su G.Cininu, tačiau šiuo metu Registrų centre dirbantis specialistas per atstovą spaudai perdavė, kad įvykio aplinkybių nelabai pamena ir apie tai, kas vyko buvusioje darbovietėje, komentarų neteiks.
Lygiai taip pat atmintis pradingo ir tuomečiam vidaus reikalų ministrui, dabar krašto apsaugos viceministrui Eimučiui Misiūnui. Būtent jo parašu patvirtintas sprendimas nesikreipti į prokuratūrą.
Jis sakė pačią situaciją prisimenantis, bet kokie buvo sprendimo argumentai, šiandien esą nebežino.
„Informuojame, kad 2017 metų gegužės 15 d. parengta Vidaus reikalų ministerijos išvada nebuvo perduota prokuratūrai dėl įrodymų nepakankamumo“, – galiausiai toks oficialus atsakymas 15min pasiekė iš Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus.
Buvęs ministras nebūtų prisiėmęs atsakomybės
15min pasiteiravo kadaise vidaus reikalų ministro pareigas ėjusio, šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbančio konservatoriaus Stasio Šedbaro nuomonės, ar ministras tokioje situacijoje išties turėtų imtis įrodymų vertinimo.
„Žinoma, nemačius konkrečios medžiagos, komentuoti sudėtinga. Ministras yra buvęs teisėjas, gal jis ten matė kažką tokio, – kalbėjo S.Šedbaras. – Bet žiūrint formaliai, kiekvienas turi dirbti pagal savo kompetenciją.“
Anot jo, jei yra įtarimų, kad buvo padarytas nusikaltimas, šias aplinkybes turi nagrinėti tie, kas turi tokią teisę.
„Be abejo, tai prokuroras. Tai būtų teisingiausia ir neliktų jokių klausimų. Jei būtų buvę atiduota prokurorams, jie būtų ir pasisakę. Tada nekiltų jokių klausimų, – sakė S.Šedbaras. – Tokioje situacijoje ne prisiimčiau atsakomybę, o perduočiau vertinti tiems, kas privalo tą daryti.“
Žvilgsnis į įrodymus
15min siūlo pažvelgti į įrodymus, kuriuose ministerijos darbuotojai įžvelgė galimą nusikaltimą, tačiau ministrui jie nepasirodė pakankami kreiptis į prokuratūrą.
Kadangi įrašas Imuniteto skyriuje atsirado tik po pusantrų metų nuo jame užfiksuotų įvykių, V.Prochorenka apkaltino D.Žukauską, esą šį įrašą jis visą tą laiką laikė savo seife ir šantažavo savo pavaldinį.
D.Žukauskas pasiaiškino paprastai – tai tiesiog įkliuvusio policininko gynybinė versija. Daugiau komentuoti situaciją jis atsisakė.
Ir išties būtų logiška, nes V.Prochorenka apie šantažą prabilo ir skundus visur siuntinėti pradėjo tik po to, kai jo paties atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tačiau du pareigūno kolegos tyrėjams VRM patvirtino, kad dar iki atsirandant mįslingam įrašui V.Prochorenka jiems yra apie tai užsiminęs.
„Darbo metu V.Prochorenka yra pasakojęs, kad G.Gatulis su juo kartu buvo nuvykęs pas D.Žukauską į darbo kabinetą, kur jis necenzūriniais žodžiais liepė parodyti telefoną, sakydamas, kad V.Prochorenka daro garso įrašą, liepė nusirengti tarnybinės uniformos viršutinę striukę, – tokie vieno pareigūno parodymai užfiksuoti VRM išvadoje. – Kabinete D.Žukauskas jį auklėjo necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad nepaklūsta G.Gatulio įsakymams. Taip pat pasakojo, kad G.Gatulis pateikė D.Žukauskui kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kuriame jis suduoda smūgius sulaikytam asmeniui. D.Žukauskas pareiškęs V.Prochorenkai, kad jei šis „šokinės, bus supalintas“.
Kitas pareigūnas prisiminė girdėjęs panašias aplinkybes ne tik iš kolegos, bet ir pats D.Žukauskas esą jam sakė, kad V.Prochorenka muša žmones.
„V.Prochorenka nuogąstavo, ar jam nebus padėti narkotikai, bandant su juo susidoroti“, – pasakojo pareigūnas.
Beje, neva vykdytą šantažą patvirtino ir garso įrašas bei dar vienas pareigūnas.
„Tau liepė perduoti, kad jei bendrausi su kuo nereikia, būsi suėstas“, – tokie D.Žukausko linkėjimai perduoti per kitą pareigūną V.Prochorenkai ir užfiksuoti garso įraše.
Apgavo ir teismą
Kad D.Žukauskas apie pavaldinio nusikaltimą nieko nežinojo, nepatikėjo ne tik VRM specialistai.
„Teismas kritiškai vertina G.Gatulio ir D.Žukausko parodymus, kad jie nesusiję su minimu įrašu, kuriuo jie pusantrų metų galimai šantažavo, reikalavo jo paklusnumo, nes šios aplinkybės nustatytos tarnybinio patikrinimo metu“, – pasisakė teismas.
Teisėjas, išsiaiškinęs apie galbūt padarytą aukšto rango pareigūnų nusikaltimą, galėjo pats inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Bet to nepadarė.
„Kadangi tarnybinio patikrinimo pagrindu turėjo būti atliekamas prokuratūroje tyrimas dėl jų veiksmų, teismas dėl šių aplinkybių neinicijuoja ikiteisminio tyrimo“, – štai tokį sprendimą priėmė teisėjas, nes buvo suklaidintas ir galvojo, kad informaciją jau vertina prokuratūra.
Policijos departamentui užteko pokalbio
Beje, to paties tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir daugiau pažeidimų.
V.Prochorenka, bijojęs, kad jam nebūtų pakišti narkotikai, vieną dieną atėjęs į darbą rado savo seife krūvą kalašnikovo šovinių.
Jis nedelsiant apie tai informavo savo vadovus, bet sureaguota tik po maždaug mėnesio – tik tuomet pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas neišsiaiškinus, kas pakišo šovinius.
Dėl to pasiūlyta tuometiniam generaliniam komisarui Linui Pernavui spręsti D.Žukausko tarnybinės atsakomybės klausimą. Tačiau neseniai nutaręs Kauno policijos vadą nušalinti nuo pareigų tuomet L.Pernavas manė, kad nereikia jokių nuobaudų.
„Išnagrinėjus ir įvertinus VRM atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus nuspręsta, jog tarnybinės drausmės stiprinimo tikslai bus pasiekti ir kitomis priemonėmis, neskiriant tarnybinės nuobaudos Kauno apskr. VPK vadovui, – apie priimtą galutinį sprendimą informavo PD atstovas Ramūnas Matonis. – Atsižvelgiant į tai, apsiribota policijos generalinio komisaro pokalbiu su D.Žukausku, atkreipiant šio pareigūno dėmesį į išvadoje nurodytas aplinkybes.“
Tiesa, vienas iš pasiūlymų buvo įgyvendintas: 2017 m. pabaigoje Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinėje buvo atliktas psichologinio klimato tyrimas.
-
Kauno policijos korupcijos skandalas įgavo tarptautinį mastą, nušalinamas ir vadovas D.Žukauskas
-
Kauno policijos korupcijos skandalo užkulisiai: pavaldinio šantažas, pakišti šoviniai, bandymai susidoroti
-
Nuo Kauno policijos vado pareigų nušalintas D.Žukauskas: „Esu ramus ir tikiu tiesa“
-
Paini padėtis dėl nušalinto Kauno policijos vado: pratęsė atostogas, kol vaikui sueis dveji
Kauno policiją sukrėtė korupcijos skandalas
Tuo pačiu pranešta, kad Kauno policijos vairą perima desantas iš sostinės, o laikinu vadovu paskirtas Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas.
R.Matonis minėjo, kad E.Jablonskas Kauno policijai vadovaus bent iki kovo pabaigos, o vėliau turėtų būti skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti.
D.Karalukas iki šiol yra suimtas. Jis įtariamas paėmęs kyšių daugiau nei už 10 tūkst. eurų. Beje, jis pats yra minėjęs, kad įtarimai pateikti dėl 2016-2017 metų įvykių.
Dar viena įdomi detalė: įtariamųjų sulaikymai prasidėjo ir viešai apie korupciją Kauno policijoje paskelbta praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai premjeras L.Pernavą informavo apie tai, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai.
Kiek vėliau tyrimas tapo tarptautiniu, o įtariamųjų ratas – daugiau nei 10 žmonių. Jie įtariami dėl pinigų plovimo bei nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, tarptautinio sukčiavimo ir kontrabandos.
Tuo pačiu pranešta ir apie Kauno policijos vado D.Žukausko nušalinimą ir atimtą leidimą dirbti su slapta informacija. Kauno policijoje departamento vadovai įžvelgė subkultūros apraiškų ir kitų darbo trūkumų. L.Pernavas D.Žukauskui siūlė pačiam išeiti į pensiją, tačiau šis nesutiko ir dar metams prasitęsė tėvystės atostogas.
