Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas nuo pirmadienio lankosi Italijoje, kur turėjo išspręsti vangaus dvišalio bendradarbiavimo klausimą. Ką ministerija vadino „biurokratinėmis kliūtimis“, iš tiesų buvo Italijos teisės aktuose numatytas reikalavimas, jog kitų šalių pareigūnai negali dalyvauti migrantų apklausose.
Mūsų šalies pareigūnai su tuo nesutiko ir reikalavo teisės dalyvauti apklausose, kaip kad jiems yra suteikta galimybė Graikijoje. E.Misiūnas pabrėžia, kad reikalavimas dalyvauti apklausose buvo iškeltas vardan aukštesnio lygio saugumo užtikrinimo.
Tiesa, gegužės 16 d. Europos Komisija savo ataskaitoje paragino Italiją ir Estiją surasti sprendimą būtent dėl panašių saugumo apklausų, nes Estija iki tol nebuvo perkėlusi nė vieno prieglobsčio ieškotojo iš Italijos.
Lietuvos situacija – kiek kitokia. Jau kovo mėnesį buvo perkelta dešimt migrantų iš Italijos, o prieš keletą savaičių dar septyni prieglobsčio ieškotojai pasiekė Lietuvą.
Nuo šiol šis skaičius turėtų užtikrintai didėti, kadangi E.Misiūnui pavyko įtikinti Italijos vidaus reikalų ministrą Marco Minitti, jog Lietuvos pareigūnų dalyvavimas apklausose – būtinas.
„Susitarėme pasirašyti susitarimą, pagal kurį Italijos pareigūnai leis ir mūsų pareigūnams dalyvauti vykdomose apklausose – užduoti klausimus, užtikrinti Lietuvos interesą saugumo reikalavimams“, – sakė E.Misiūnas.
Anot ministro, pasiekti šį susitarimą nebuvo lengva, kadangi M.Minitti akcentavo Italijos teisės aktus ir būtiną pasitikėjimą Italijos teisėsauga. Kol kas nėra aišku, kiek ir kokių pareigūnų iš Migracijos departamento ar Valstybės saugumo departamento bus leista dalyvauti apklausose.
„Na, nuspręsime jau Lietuvoje, kuris ar keli pareigūnai dalyvaus. Mes šitos informacijos nedetalizavome. Tas leidimas, kad pareigūnas iš Lietuvos galėtų dalyvauti tokiose apklausose, buvo pažadėtas, kad bus dvišalis susitarimas, jog mes galėtume dalyvauti“, – patikslino E.Misiūnas.
Taip pat nebuvo aptartas ir pabėgėlių perkėlimo greitis. Ministras negalėjo patikslinti, kada ir kiek prieglobsčių ieškotojų iš Italijos pasieks Lietuvą, tačiau pabrėžė, kad įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdyti nepavyks.
Iš viso pagal ES kvotą Lietuva įsipareigojo perkelti 1105 prieglobsčio ieškotojus iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, bet perkelti vos 309 migrantai, o terminas – jau šį rudenį. Ar Lietuvos dėl to laukia sankcijos?
„Oficialios informacijos nėra, tačiau Taryboje (Europos Sąjungos Taryba arba Ministrų taryba – 15min past.) kalbama, kad Tarybos komisija turi teisę pradėti pažeidimo procedūras, bet tikrai dar nežinome. Kol kas esame penkti iš Europos Sąjungos, kurie įgyvendina paskirtą kvotą, todėl manau, kad mums mažiausiai gresia tokios problemos“, – teigė E.Misiūnas.
Verta pažymėti, kad nors Lietuva ir perkėlė kiek mažiau nei trečdalį numatytų pabėgėlių, šalyje liko tik 79 iš jų. Vidaus reikalų ministerijos atstovas aiškino, jog tai lemia santykinai maža finansinė parama ir socialinių ryšių stoka.
