Anksčiau Kosovas kaltino A.Vučičių „žaidimais“, kuriais siekiama sukelti problemų. Savo ruožtu Belgradas kaltina Kosovą rengiant „terorizmo prieš serbus“ planus vietovėse, kuriose gyvena apie 50 tūkst. etninių serbų.
Kosovas, kuriame daugumą sudaro etniniai albanai, atsiskyrė nuo Serbijos po 1998–1999 m. karo. Serbija nepripažįsta Kosovo kaip nepriklausomos valstybės, kaip ir ten gyvenantys etniniai serbai. Pastarosiomis savaitėmis įtampa šiame regione tik augo.
Priština tvirtina, kad Belgradas palaiko „sukarintas formuotes“, kurios gruodžio 10 d. įrengė kelių blokadas Kosovo šiaurėje esančiose vietovėse, kur gyventojų daugumą sudaro serbai.
Europos Sąjunga bando tarpininkauti. 27 narių blokas ragina „laikytis didžiausio santūrumo ir imtis skubių veiksmų“, o Serbijos ir Kosovo vadovus „asmeniškai prisidėti prie politinio sprendimo“.
Belgradas pastarosiomis dienomis sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas pasienyje po prieštaringų pranešimų apie šaudymo incidentą, per kurį niekas nenukentėjo. Pranešimuose iš Belgrado teigiama, kad buvo užpulti etniniai serbai, tačiau Kosovo valdžios institucijos Prištinoje šį teiginį atmetė.
Nepaisant to, Serbija pasinaudojo šiais pranešimais, kad pateisintų intensyvesnį savo karinį buvimą pasienyje.
Iki šiol karo veiksmai apsiribojo aštriais žodžiais, bet pirmadienį Serbija paskelbė savo kariuomenei kovinę parengtį.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius teigė, jog įsakė paskelbti aukščiausią kariuomenės parengtį, kad „apgintų mūsų žmones (Kosove) ir apsaugotų Serbiją“.
Antradienį A. Vučičius kreipėsi į žurnalistus kartu su Serbijos patriarchu Porfirije, kuriam Kosovo valdžia pirmadienį uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją ir aplankyti ten esančią viduramžių laikų serbų bažnyčią prieš serbų stačiatikių Kalėdas, švenčiamas sausio 7-ąją.
Kosovo pareigūnai kaltina A. Vučičių naudojantis valstybine žiniasklaida siekiant sukelti neramumus ir išprovokuoti incidentus
Serbijos prezidentas, kaip įprastai, apkaltino Vakarus ir Kosovo etninių albanų valdžios institucijas kartu rengiant sąmokslą „sukelti neramumus ir nužudyti serbus“, saugančius barikadas.
„Jų tikslas – išstumti Serbiją iš Kosovo... padedant jų agentams Belgrade“, – sakė jis, matyt turėdamas omenyje negausią opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, kritiškai vertinančias jo elgesį Kosovo krizės metu ir vis labiau autokratišką politiką.
Vis dėlto politikas teigė šiuo metu vedantis derybas su Europos Sąjungos ir JAV tarpininkais „dėl taikos išsaugojimo ir kompromisinio sprendimo“ dabartinei krizei.
Kosovo pareigūnai kaltina A. Vučičių naudojantis valstybine žiniasklaida siekiant sukelti neramumus ir išprovokuoti incidentus, kurie taptų pretekstu ginkluotai intervencijai buvusioje Serbijos provincijoje.
Už ryšius su Kosovo serbais atsakingas Serbijos vyriausybės pareigūnas Petaras Petkovičius savo šalies visuomeniniam transliuotojui RTS sakė, kad aukščiausia serbų karių kovinė parengtis buvo įvesta atsakant į tokį patį Kosovo žingsnį.
Jis teigė, kad gerai ginkluoti Kosovo daliniai nori surengti ataką prieš Kosovo serbus, „ketindami užpulti mūsų moteris, senjorus, vaikus, vyrus“.
„Mūsų žmonės, kurie stovi barikadose, tiesiog gina teisę gyventi“, – pridūrė P. Petkovičius.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa buvo ypač didelė, nes etniniai serbai nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su Kosovo valdžios institucijomis.
Kosovas įspėjo, kad jei NATO taikos palaikymo pajėgos nepašalins užkardų, jis imsis veiksmų savo nuožiūra.
NATO, kuri Kosove turi apie 3 700 taikos palaikymo karių, paragino visas šalis vengti provokacijų. Jau daugelį metų NATO kariai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant taiką. Europos Sąjunga, kuri Kosove vykdo teisinės valstybės misiją, įspėjo, kad netoleruos išpuolių prieš ES policiją ar nusikalstamų veiksmų.
Situacija kelia nerimą. Nuo 2008 m., kai Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, įtampa tarp Belgrado ir Prištinos tai mažėjo, tai didėjo.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais ji buvo ypač didelė, nes etniniai serbai nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su Kosovo valdžios institucijomis.
Priežastis buvo ginčas dėl valstybinių numerių ženklų. Priština pareikalavo, kad etniniai serbai atsisakytų Serbijos išduotų transporto priemonių valstybinių numerių ženklų, kuriuos jie ir toliau naudojo, ir pakeistų juos į „Kosovo Respublikos“ numerius. Abiem pusėms ši simbolika buvo svarbi.
Priština siekė įtvirtinti savo suverenitetą. Kosovo serbams numerio ženklai reiškė jų tapatybę. Iki nustatyto termino pasikeisti numerius spėjo tik nedaugelis.
JAV ir ES specialieji pasiuntiniai ištisas savaites dirbo diplomatijos srityje. Tačiau kol kas jiems nepavyko atvesti Kosovo ir Serbijos prie derybų stalo.
Prištinos planas skirti baudas neklausantiems jos nurodymų paskatino praėjusį mėnesį įvykusį masinį etninių serbų atsistatydinimą iš visų Kosovo nacionalinių institucijų. Tai apėmė ir policiją, kurioje daugiau kaip 600 etninių serbų pareigūnų atidavė savo ženklelius.
ES tarpininkaujant pasiektas kompromisinis susitarimas dėl numerio ženklų neįtikino jų grįžti. Vietoj to Belgradas primygtinai reikalauja, kad Kosovas laikytųsi 2013 m. Briuselio susitarime prisiimto įsipareigojimo suteikti serbams ribotą autonomiją per serbų daugumos savivaldybių asociaciją.
Europos Sąjunga paragino Prištiną įsteigti šią asociaciją. Tačiau Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti griežtai prieštarauja šiai idėjai. Jis mano, kad dėl to Kosove atsirastų mini valstybė, kurią kontroliuotų Serbija.
Nesant jokių diplomatinio proveržio ženklų, barikados atsirado po to, kai etninis serbas, buvęs policijos pareigūnas, buvo suimtas įtariant jį užpuolus Kosovo pajėgas.
Šiaurės Kosovą ir Serbiją jungiantys sienos kirtimo punktai yra užblokuoti. Antradienio rytą Šiaurės Mitrovicoje, didžiausiame Kosovo mieste, kuriame gyventojų daugumą sudaro serbai, buvo įrengtos naujos užkardos.
Tarptautiniai veiksniai taip pat yra svarbus veiksnys. Kosovas apkaltino Serbiją, kad ji vykdo Rusijos valią ir kelia neramumus Vakarų Balkanuose, siekdama nukreipti dėmesį nuo karo Ukrainoje.
JAV ir ES specialieji pasiuntiniai ištisas savaites dirbo diplomatijos srityje. Tačiau kol kas jiems nepavyko atvesti Kosovo ir Serbijos prie derybų stalo.
