2020 01 02

Įtampa zenite: kodėl konservatoriai tapo „valstiečių“ priešu „numeris vienas“?

Įtampa tarp valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasiekė aukštumas. Ypač – premjerui Sauliui Skverneliui konservatorius pavadinus „antivalstybine partija“. Anot politologų, tai dėsninga, nes jau visai ant nosies Seimo rinkimai.
Gabrielius Landsbergis ir Ramūnas Karbauskis
Gabrielius Landsbergis, Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis 2016 metais / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių santykiai pastaruoju metu buvo nuolat įtempti, kupini griežtos abipusės kritikos, kaltinimų, viešų žodinių žiebtelėjimų vieni kitiems.

Tačiau S.Skvernelio pareiškimas, išsakytas interviu naujienų portalui Tv3.lt, kad TS-LKD yra „antivalstybinė partija, kuri skurdino žmones, niekada neįgyvendino nė vieno Lietuvai reikalingo strateginio projekto“, santykius dar gerokai pakaitino.

Siunčia signalą visuomenei

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Mindaugo Jurkyno, pajuokaujant, „valstiečių“ ir konservatorių kaktomušą galima sieti su metų pabaiga ir nuovargiu, kuris kartais pasireiškia neadekvačiomis reakcijoms ir emocijomis.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Mindaugas Jurkynas
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Mindaugas Jurkynas

Kalbant apie gilumines priežastis, politologas priminė, kad rudenį vyks Seimo rinkimai.

„Valstiečiai“ bando įtvirtinti įvaizdį, kad jie yra kaip atsvara konservatoriams, tarsi siųsdami žinią rinkėjams: jeigu ne mes, valdžios partija, tai vėl ateis TS-LKD.

„Aš manau, kad tai yra pozicionavimas kaip antikonservatoriškos partijos. Įvardyti konservatorių partiją kaip antivalstybinę, aš manau, yra tiesiog galbūt emocinis nuovargis ir su realybe kažkokių neturinčių daug teiginių išsakymas“, – sakė M.Jurkynas.

Įvardyti konservatorių partiją kaip antivalstybinę, aš manau, yra tiesiog galbūt emocinis nuovargis ir su realybe kažkokių neturinčių daug teiginių išsakymas.

VDU profesorius pažymėjo, kad po ketverių Seimo kadencijos metų dažniausiai rinkėjai vertina tas politines jėgas, kurios buvo atsakingos už šalies valdymą, socialinius, ekonominius, krašto apsaugos ir kitus klausimus bei jų sprendimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstiečių frakcijos nariai po posėdžio
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstiečių frakcijos nariai po posėdžio

„Jeigu yra tam tikrų dalykų, dėl kurių kritikos yra daug, atitinkamai vienas iš būdų nukreipti kritiką nuo atsakomybės už savo darbus – ieškoti vadinamųjų politinių priešų.

Nors, aišku, naivu sakyti, jog politiniai priešai tau trukdė kažką daryti, nes opozicija ir yra opozicija, kuri virpina orą, bet negali realiai ko nors pakeisti, kadangi kas laimi rinkimus, sudaro valdančiąją koaliciją, perima Vyriausybės, parlamento komitetų, įstatymdavystės, vykdomosios valdžios kontrolę ir yra atsakinga už tuos rezultatus“, – pažymėjo politologas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo vakariniame posedyje profesinių sąjungų atstovų pasisakymai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo vakariniame posedyje profesinių sąjungų atstovų pasisakymai

M.Jurkyno nuomone, būtent TS-LKD, kaip priešų, pozicionavimas tam tikra prasme yra įsibėgėjančios rinkimės kampanijos dalis.

Kitų opozicinių partijų atžvilgiu tokios griežtos retorikos „valstiečiai“ ar pagal jų sąrašą išrinkti politikai neišsako.

Politologas svarstė, kad taip gali būti norima parodyti, kad kitos politinės jėgos, pavyzdžiui, socialdemokratai, Darbo partija, galbūt gali būti LVŽS partneriais.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

„Taip paprastai žiūrint, konservatorių partijai be koalicinių draugų turėti Vyriausybės ir Seimo kontrolę yra labai sunku. Galbūt artimiausi jų partneriai būtų liberalai, bet aš čia nedėčiau visiškai galvos dėl šitos sąlygos.

Atitinkamai tiems patiems socialdemokratams ar „valstiečiams“ sudaryti koaliciją su kitomis partijomis be konservatorių matematiškai yra daugiau galimybių. Jeigu mes manysime, jog tie nuomonių apklausų rezultatai daugiau mažiau projektuoja apytikrius Seimo rinkimų rezultatus. Nors, kaip sakau, vienmandatės apygardos su dviem turais daugumoje iš jų iš tiesų tą visą prognozę padaro labai sunkiai įgyvendinamą“, – pabrėžė VDU profesorius.

Tiems patiems socialdemokratams ar „valstiečiams“ sudaryti koaliciją su kitomis partijomis be konservatorių matematiškai yra daugiau galimybių.

Vis dėlto M.Jurkynas pastebėjo, kad ne kartą yra buvę ir taip, jog tam tikras politines jėgas puolusios partijos po rinkimų su buvusiais priešininkais sudarė koalicijas.

Atmosfera dar kais

M.Jurkyno teigimu, partijos turi kritikuoti vienos kitas. Tik klausimas, kaip tai daroma: adekvačiai ar neadekvačiai, su faktais, argumentais ar dar kažkuo.

„Retorinis pasišpilkavimas yra natūrali dalis. Klausimas yra, kiek tai daroma kultūringai, kiek tai emociškai daroma, kiek tai pagrįstai daroma ir kiek tai yra pozicionuojama prieš būsimus rinkimus spalio mėnesį“, – komentavo politologas.

Retorinis pasišpilkavimas yra natūrali dalis. Klausimas yra, kiek tai yra daroma kultūringai.

Santykiai tarp valdančiųjų ir opozicijos, dabar naudojama retorika, anot M.Jurkyno, nėra kažkas išskirtinio.

Visame pasaulyje prieš rinkimus atmosfera emociškai daugiau ar mažiau pakaista.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seimo rinkimų antrasis turas Žirmūnuose
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seimo rinkimų antrasis turas Žirmūnuose

VDU profesorius sakė, kad prie to prisideda politikos lyderiai, žiniasklaida, akcentuodama vienas ir nutildydama kitas problemas.

„Emociškai įkrauto lauko prieš rinkimus bus daugiau. Į tai reikia žiūrėti labai ramiai, labai blaiviai ir, nemanau, kad čia kažkokia išimtis bus tie politinių partijų pasišpilkavimai tarpusavyje. Tai yra komunikacinių, informacinių atakų prieš politinius priešininkus dalis. Būtų gerai, kad ji būtų pasverta faktais, išsakyta ramiai, korektiškai. Politinei kultūrai, manau, tai padėtų“, – pabrėžė M.Jurkynas.

S.Skvernelis ir R.Karbauskis – ant vienos bangos

VDU docento Andžejaus Pukšto nuomone, tai, kad didžiausios įtampos yra tarp „valstiečių“ ir konservatorių, lemia ir tam tikri politiniai apskaičiavimai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andžejus Pukšto
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andžejus Pukšto

Jis išskyrė kelis faktorius. Pirmasis – LVŽS ir jos pirmininko Ramūno Karbauskio laikysena.

„R.Karbauskis ir „valstiečių“ lyderiai puikiai supranta, kad jų rinkėjas visiškai nesutampa, yra priešingoje politinės scenos pusėje nei Tėvynės sąjungos. Ko gero, tas konflikto užaštrinimas kažkiek net dar ir padeda mobilizuoti tą aptrupėjusią rinkiminę auditoriją, kuri, savaime suprantama, reikalinga „valstiečiams“.

Konservatoriams tas ginčas irgi yra naudingas. Jis padeda mobilizuotą tą rinkėją, kuris yra pakankamai statiškas, ypač – tarp konservatorių“, – sakė politologas.

Ko gero, tas konflikto užaštrinimas kažkiek net dar ir padeda mobilizuoti tą aptrupėjusią rinkiminę auditoriją, kuri, savaime suprantama, reikalinga „valstiečiams“

A.Pukšto pastebėjo, kad nuo kadencijos pradžios S.Skvernelis laikėsi kiek toliau nuo LVŽS ir bandė save pristatyti kaip politiškai neutralų premjerą.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos narių posėdis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./TS-LKD Tarybos narių posėdis

Atsigręžus į pirmuosius jo vadovaujamos Vyriausybės darbo mėnesius, pasak A.Pukšto, reikia prisiminti, kad S.Skvernelis neatmesdavo galimybės bendradarbiauti su konservatoriais.

Tai, kad kai kuriose srityse neatmeta bendradarbiavimo, ne kartą yra minėjęs ir TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.

Be to, buvo pasigirdusios kalbos, kad S.Skvernelis gali kurti naują politinę partiją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis

„Bet dabar, ko gero, S.Skvernelio programa maksimum yra ištempti iki kadencijos pabaigos. Tas noras stumia jį savo retorika, veiksmais konsoliduotis ir jungtis su R.Karbauskiu. Jeigu anksčiau S.Skvernelis savo retorika buvo švelnesnis, tai dabar jis atsidūrė ant vienos politinės retorikos bangos su R.Karbauskiu“, – aiškino VDU docentas.

Ko gero, S.Skvernelio programa maksimum yra ištempti iki kadencijos pabaigos. Tas noras stumia jį savo retorika, veiksmais konsoliduotis ir jungtis su R.Karbauskiu.

Turime, ką turime

A.Pukšto svarstė, kad būtent į konservatorius „valstiečiai“ ar pagal jų sąrašą išrinkti politikai nusitaikė, nes nori palikti langelį ateityje galimam bendradarbiavimui su kitomis partijomis.

Tarkime, su socialdemokratais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LSDP suvažiavimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LSDP suvažiavimas

„Ir patys socialdemokratai ne kartą yra sakę, kad tai yra galimas partneris ateities koalicijose. „Valstiečiai“ bando išlaikyti vadinamąjį kairįjį veidą, nors iš to jų kairuoliškumo nestipriai kas yra likę. (...) Ko gero, jie dabar supranta, kad praranda daug savo balsų ir ateityje socialdemokratai būtų galimas potencialus jų koalicijos partneris“, – mano VDU docentas.

Klausiamas, ar santykiai tarp didžiausių valdančiosios ir opozicinės partijų yra normalūs, A.Pukšto pabrėžė, kad tai yra politinės kultūros dalis. Jis pastebėjo, kad politikai bendrauja įvairiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muštynės Ukrainos Aukščiausioje Radoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muštynės Ukrainos Aukščiausioje Radoje

„Europoje mes turime pavyzdžių, kur parlamentarai mušasi. Ir Kijeve tą matėme, ir Šiaurės Makedonijoje. Čia yra politinės kultūros dalis. Tą politinę kultūrą turime tokią, kokią turime. Galiausiai, esame daug kalbėję ir diskutavę visi ir dėl partijų demokratiškumo, kodėl partijos nepopuliarios, kad yra politinių lyderių stoka. Tai yra mūsų politinės sistemos kokybės minusas“, – komentavo politologas.

Čia yra politinės kultūros dalis. Tą politinę kultūrą turime tokią, kokią turime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis