K.Starkevičius kreipėsi į teisėsaugą po to, kai R.Visokavičius prašė jo tarpininkauti susitikti su Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovais. Ministras atsisakė organizuoti susitikimą, pranešė Žemės ūkio ministerija.
Pasak pranešimo, agentūros vadovas Saulius Silickas aiškino, jog R.Visokavičiaus paraiška gauti finansavimą žuvivaisos projektui sukėlė įtarimą ir atkreipė dėmesį, jog kai kurių projektuose dalyvaujančių asmenų veiksmai gali turėti nusikalstamos veikos požymių.
Agentūros vadovo teigimu, vertinant R.Visokavičiaus paraišką nustatyta, jog septynios įmonės įsteigtos prieš pat paraiškų pateikimą, jos pateikusios tą pačią dieną, o įmonių steigėjai – giminystės ryšiais susiję asmenys, neturintys jokios patirties paraiškose numatytoje veikloje.
Iš paraiškoje pateiktų duomenų paaiškėjo, kad projektams reikalingas lėšas paskolins trys tarpusavyje ir su minėtųjų įmonių vadovais giminystės ryšiais susiję asmenys.
Pasak spaudos, aferą narpliojantys tyrėjai apklausė ir patį R.Visokavičių, kuriam pareikšti įtarimai bendrininkavimu sukčiaujant, siekiant neteisėtai gauti 22,5 mln. litų ES paramos lėšų. R.Visokavičius kategoriškai neigia savo kaltę.
1993 metais R.Visokavičius buvo apkaltintas, kad būdamas Lietuvos banko vadovas suteikė finansinių problemų turinčiam „Litimpex“ bankui, kuriame anksčiau dirbo, 20 mln. litų paskolą. Visi kaltintojų įtarimai subliūško teisme. R.Visokavičius buvo išteisintas, tačiau dėl šios istorijos neteko Lietuvos banko vadovo posto.