STT agentai liepos 21 dieną sulaikė ir į areštinę uždarė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Š.Narbutą.
Pranešta, kad jis galėjo veikti kaip neoficialus tarpininkas 5 mln. eurų vertės testų pirkimuose ir už tai gavo neva neteisėtą 300 tūkst. eurų atlygį.
Iš areštinės paleistas Š.Narbutas paaiškino, kad atlygį jis išties gavo, tačiau dirbo oficialiai: buvo pasirašytos sutartys su įmone, jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą ir išrašė visas sąskaitas. Įtariamasis visą tyrimą įvertino kaip STT vykdomą teisinį eksperimentą.
Uždraudė atskleisti duomenis
Tokie paaiškinimai sukėlė abejonių STT atliekamo ikiteisminio tyrimo pagrįstumu. Tačiau panašu, kad daugiau viešai apie bylą kalbėti Š.Narbutas nebegalės, ketvirtadienį jis įspėtas neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų.
„Nuo dabar negaliu komentuoti visų duomenų, kuriuos sužinojau ikiteisminio tyrimo metu, – iškart po apsilankymo STT 15min pasakojo Š.Narbutas. – Bet man iki šiol neaišku, kas yra tie visi duomenys. Ką aš sužinojau iš tyrimo medžiagos, o kas yra ta informacija, kurią aš žinojau ir be tyrimo medžiagos.“
STT agentams jis uždavė klausimą, kas konkrečiai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios negalima atskleisti, bet tvirtina, kad jokio atsakymo nesulaukė.
„Tokia įdomi situacija, net ir dabar kalbėdamas, rizikuoju baudžiamąja atsakomybe, – užsiminė pašnekovas. – Nesu saugus dėl to, ką sakau. Atsirandame tokioje absurdiškoje situacijoje.“
Š.Narbuto vertinimu, draudimas atskleisti tyrimo medžiagą apriboja jo pilietines teises, nors jis dar nėra nei apkaltintas, nei nuteistas.
„Juk mano pilietinės teisės, kaip, pavyzdžiui, kritikuoti valstybės institucijų veiklą, niekur nedingsta. O dabar net ši mano konstitucinė teisė atimama, nes aš negaliu niekaip net komentuoti“, – sakė jis.
Ir ne jie turi įrodinėti, kad tai yra pagrįsta, bet aš turiu įrodinėti, kodėl man pinigų reikia.
Š.Narbutas stebėjosi ne tik draudimu kalbėti, bet ir kitomis prieš jį panaudotomis prievartos priemonėmis – skambiu sulaikymu ir turto areštu.
„Galėčiau sakyti, kad pas mus STT veikia už įstatymo ribų. Galiu remtis ir savo byla, kai ateina mane sulaikyti ne nusikaltimo vietoje, nesant Baudžiamojo proceso kodekso pagrindų. Bet tokie veiksmai ne išimtis, o įprasta praktika. Dabar toks būdas nutildyti be jokios galimybės gintis ir viešai komentuoti savo situaciją, – kalbėjo jis. – Aiškumo visiškai nėra, liūdna, esame 2020 -aisiais mūsų eros metais, o teismų praktikoje nėra atsakymų nei dėl neteisėto sulaikymo, nei dėl turto arešto, kai net tyrėjas gali kokia nori apimtimi uždėti areštą. Ir ne jie turi įrodinėti, kad tai yra pagrįsta, bet aš turiu įrodinėti, kodėl man pinigų reikia.“
STT: „Įtariamajam buvo leista susipažinti su dalimi medžiagos“
Š.Narbutas taip pat kėlė klausimą, kodėl jis įspėtas dėl tyrimo duomenų atskleidimo tik dabar, kai jo istorija jau susidomėjo užsienio žiniasklaida ir jis planavo duoti interviu.
STT atstovė Renata Keblienė paaiškino, kad trečiadienį buvo svarstytas klausimas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių įtariamajam.
Š.Narbutui panaikintas mėnesį trukęs namų areštas, jis pakeistas į kitas kardomąsias priemones – asmens dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nebendrauti su nustatytais asmenimis.
„Šiuo konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti visapusišką teisę į gynybą, įtariamajam buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, daryti šių dokumentų išrašus. Todėl asmeniui buvo įteiktas įspėjimas dėl atsakomybės už šio ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą“, – sakė R.Keblienė.
Paklausta, kas konkrečiai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, STT atstovė sakė, kad tai yra informacija ir duomenys, kurie yra baudžiamojoje byloje, pavyzdžiui, tai gali būti įrodymai, kuriais yra grindžiami pareikšti įtarimai, ekspertizių medžiaga, apklausų protokolai ir kita.
Teisininkai reguliavimą vertina kritiškai
Teisininkė Rasa Vaičekauskytė pastebi, kad paprastai deklaruojamas draudimo skelbti tyrimo duomenis siekis – nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, uždaviniams, taktikai. Tačiau realiai tikslai gali būti ir kiti.
„Kai nėra aiškaus teisinio reguliavimo – kiek, kokių ir kokiu būdu pateikiamų duomenų ir jų viešinimo galimybių turi ikiteisminio tyrimo institucijos, draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, deja, bet galimai tampa tik noru nutildyti įtariamąjį ar kitą proceso dalyvį. Tuo pačiu paliekant teisę viešinti duomenis ir kurti visuomenės nuomonę tik iš vienos pusės, negirdint jokios arba labai mažą dalį oponuojančios nuomonės ir informacijos, kurią visada galima paversti nauju ikiteisminiu tyrimu dėl tariamo ar esamo neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimo.
Tai yra ne kas kita, o neretai tik siekis nuteisti asmenį be paties teismo. Sugriovus reputaciją, visuomenei iš anksto nuteisus asmenį lieka jau tik antraeilis aspektas, koks bus teismo nuosprendis. Net jei jo ir nebus ar bus išteisintas asmuo, žmogaus gyvenime dažnai tai jau negrįžtamas procesas“, – pastebi ji.
Tai yra ne kas kita, o neretai tik siekis nuteisti asmenį be paties teismo.
Kita problema, anot R.Vaičekauskytės, kad dažnu atveju uždraudžiant kalbėti apie tyrimą, pareigūnai nedetalizuoja, kokių būtent duomenų atskleidimas užtrauks baudžiamąją atsakomybę.
Teismų praktika šiuo klausimu – skurdi, nes labai sunku įrodyti, kad duomenys buvo paskleisti tyčia.
„O ir kaip gali būti nustatoma tyčia, jeigu, pavyzdžiui, įtariamasis draudimo jam skleisti duomenis stadijoje pasirašydamas pasižadėjimą juk nesupažindinamas su ikiteisminio tyrimo metu jau gautais duomenimis, prokuroras tai leidžia padaryti dažniausiai tik tada, kai byla jau parengta perduoti teismui. Kokie konkrečiai neskleistini duomenys, žino tik prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Mano nuomone, BK 177 str. yra tik deklaratyvi norma skirta tam, kad pasirinkus patogų laiką prokuroras ar kiti ikiteisminio tyrimo institucijos įgalioti asmenys galėtų valdyti nepatogios informacijos sklaidą žiniasklaidai ir taip blokuoti viešosios nuomonės formavimą kita linkme nei tuo metu siekia teisėsaugos institucijos. Ši problema yra jau daug metų ir lieka tik laukti įstatymų leidėjo valios atliekant esminius pakeitimus“, – dėstė teisininkė.
Situaciją, kai teisėsauga skambiai pristato tyrimo pradžią, o kartu priverčia proceso dalyvius neatskleisti tyrimo duomenų, R.Vaičekauskytė vertina kaip nuolatinį nekaltumo prezumpcijos pažeidinėjimą, o jis kenkia ne tik įtariamiesiems, bet diskredituoja patį baudžiamąjį procesą ir kelia abejones dėl jo šališkumo.
„Siekis asmenį nuteisti be teismo ar iki teismo formuojant visuomenės nuomonę, deja, kartu dar neretai, mano manymu, padaro ir „sėkmingą“ intervenciją į teisėjo vidinio įsitikinimo formavimą iki kol byla pasieks teismą ir jai jau esant teisme. Visuomenės teisė žinoti lygiai taip pat gali būti pilnai įgyvendinta bylai jau pasiekus teismą ir esant viešiems teismo posėdžiams. Visi kiti ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimai yra nepateisinami.
Ikiteisminio tyrimo sėkmė, nekaltumo prezumpcija, privataus gyvenimo neliečiamumo principai, garbės ir orumo apsauga, turėtų šiuo aspektu sulaukti papildomo dėmesio iš įstatymo leidėjo bei atsispindėti teismams priimant nuosprendžius“, – kalbėjo ji.
Panašiai kalbėjo ir su 15min bendravęs buvęs teisingumo ministras ir advokatas Gintautas Bartkus.
Anot jo, nėra sąžininga, kai teisėsauga skambiai paskelbia apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau uždraudžia apie jį kalbėti įtariamajam.
„Visuomenė tada gauna vienpusišką informaciją ir negali susidaryti objektyvaus vaizdo apie atliekamą tyrimą“, – komentavo G.Bartkus.
Visuomenė tada gauna vienpusišką informaciją ir negali susidaryti objektyvaus vaizdo apie atliekamą tyrimą.
Pašnekovo teigimu, problema kyla ir dėl to, kad nėra visiškai aišku, kas yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir pareigūnai juos mėgsta traktuoti labai plačiai, pavyzdžiui, į juos įtraukia ir informaciją, kurią žmogus žinojo dar prie prasidedant tyrimui.
Tačiau didžiausia bėda, anot advokato, kad teisėsauga skuba viešinti savo pradėtus tyrimus.
„Įtarimai pareiškiami siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika“, – sakė jis.
Jo vertinimu, apie atliekamus tyrimus viešai kalbėti teisėsauga turėtų gerokai vėlesnėse stadijose, ne kai jie pradedami, o kai įtariamiesiems jau pateikiami konkretūs kaltinimai.
