Seimo nario M.Basčio apkaltos procesas įsibėgėjo. Jis įtariamas ryšiais su žmonėmis, susijusiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Prieš savaitę Konstitucinis Teismas nusprendė nagrinėti, ar šio politiko veiksmai prieštaravo mūsų šalies Konstitucijai.
Suprasti akimirksniu
- 2014 m. M.Bastys gavo dokumentų iš J.Kostino
- Tai – A.Kubiliaus patarėjo faksai Anglijos bankui
- Juose deramasi dėl valstybės paskolos
- Esą juos J.Kostinui davė kažkoks JAV pilietis
Situaciją tyrė parlamento specialioji komisija. Po to visi su apkalta susiję dokumentai buvo paviešinti Seimo interneto puslapyje. Tarp jų – Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų pokalbiai su M.Basčiu, kurie anksčiau buvo slapti.
Šiuose dokumentuose užfiksuotos dvi situacijos, kurios iki šiol nebuvo paviešintos.
Visų pirma, politikas M.Bastys šiemet susipažino su riboto naudojimo VSD pažyma dėl kibernetinio saugumo.
Antra – šis politikas iš Rusijos energetikos atstovo gavo dokumentų, esą kompromituojančių buvusią Andriaus Kubiliaus Vyriausybę. Tą medžiagą M.Bastys nunešė į Seimą, o jo partijos kolega Bronius Bradauskas netgi ruošėsi pradėti tyrimą.
Perdavė A.Kubiliaus Vyriausybės susirašinėjimą
Tai nutiko 2014 metais, taigi – praėjusios kadencijos Seime. Parlamento narys M.Bastys susitiko su savo senu pažįstamu Jevgenijumi Kostinu. Ši asmenybė verta platesnio aptarimo.
J.Kostinas atstovauja Rusijos atominės energetikos koncerno „Rosatom“ interesams Lietuvoje. Tai ši bendrovė stato Astravo atominę elektrinę, o J.Kostinas atsakingas už projekto įvaizdį.
VSD pažymose rašoma, kad jis palaiko ryšį su Rusijos ambasados darbuotojais, taip pat – žmonėmis, kurie susiję su Kremliaus specialiosiomis tarnybomis.
Iš paviešintų dokumentų susidaro įspūdis, kad J.Kostinas buvo bene pagrindinis M.Basčio kontaktas, suvedęs Lietuvos parlamentarą su žmonėmis, siejamais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Taigi, 2014 metais J.Kostinas perdavė Seimo nariui M.Basčiui dokumentus, esą kompromituojančius ankstesnę konservatorių vyriausybę.
M.Bastys pasakojo, kad tai – susirašinėjimas faksu tarp 2008-2012 metais Vyriausybei vadovavusio Andriaus Kubiliaus patarėjo Mykolo Majausko (dabartinio Seimo nario, – red. past.) ir banko „Pierce Financial Corporation“. Galima suprasti, kad tas bankas siūlė Lietuvai skolintis su 6 proc. palūkanomis, bet Vyriausybė tokį pasiūlymą atmetė ir vėliau pasiskolino už 9 proc.
Klausimas: iš kur Rusijos energetikams atstovaujantis J.Kostinas gavo Lietuvos vyriausybės susirašinėjimus?
„Jis gavo iš Amerikos“, – 15min sakė M.Bastys. Jis teigė, kad kažkoks J.Kostino pažįstamas amerikietis, esą dirbęs Pasaulio banke, perdavė tuos susirašinėjimus.
„Kaip man profesorius (J.Kostinas, – 15min) sakė, kad galėtų iš Jungtinių Amerikos Valstijų atskristi žmonės ir paliudyti, kad iš tikrųjų tokie susirašinėjimai vyko, kad toks bendravimas buvo. Ir tą pusę labai nustebino, kad pasiskolinta brangiau, nei jie siūlė“, – kalbėjo M.Bastys.
Paklaustas, ar jam nesukėlė įtarimų tai, kad su „Rosatom“ susijęs J.Kostinas gavo Lietuvos vyriausybės susirašinėjimus, M.Bastys sakė: „Jeigu toks klausimas yra, tai jis turėtų būti užduodamas Valstybės saugumo departamentui.“
B.Bradauskas norėjo pradėti tyrimą
Iš J.Kostino gautus dokumentus M.Bastys nunešė į Seimą – perdavė juos tuometiniam Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkui Broniui Bradauskui. Pastarasis politikas tarsi susidomėjo medžiaga.
2014 metų balandį B.Bradauskas laikraščiui „Karštas komentaras“ sakė: „Yra dar vienas tyrimas, kurį reikės pradėti – vienas Anglijos bankas mūsų komitetui yra parašęs raštą, kad Lietuvai buvo siūlomas kreditas už 6 proc., bet buvo paimtas už 9 proc. Mano duomenimis, tas bankas buvo padavęs į teismą Bosniją ir Hercegoviną – ten irgi siūlė kreditą už mažesnes palūkanas, tačiau valstybė pasirinko kitą – už didesnes palūkanas, ir prisiteisė 200 milijonų eurų už tai, kad buvo ignoruotas Anglijos banko pasiūlymas.“
15min politikas B.Bradauskas patvirtino, kad išties buvo tokia situacija.
„Man buvo atsiuntę šitą medžiagą, dabar neatsimenu kas, kad kažkoks tai Anglijos bankas siūlė už 6 proc. siūlė suteikti kreditą. Jie neėmė, atsisakė. Ir paėmė už 9 proc., motyvuodami tuo, kad tas Anglijos bankas nepatikimas kažkaip tai ar turi sąsajų su Rusija“, – 15min pasakojo B.Bradauskas.
Politikas teigė, kad ruošėsi dėl to Seime pradėti tyrimą, bet to nespėjo padaryti.
Paprašytas patikslinti, kas jam perdavė tą medžiagą, B.Bradauskas sakė neprisimenantis. Tačiau paaiškinus, kad pats M.Bastys apie tai papasakojo, B.Bradauskas prisiminė: „Dabar kai jūs pasakėte, tai tiksliai – Bastys. Tikrai Bastys atidavė. Ten buvo toks susirašinėjimas, laiškas. Tikrai Bastys.“
Konservatoriai pasiūlymo neprisimena
Tuometis premjeras A.Kubilius 15min sakė, kad nežino, apie kokio banko pasiūlymą sukasi kalba, tačiau patvirtino, kad tuo laiku vyko daug susirašinėjimų dėl valstybinės paskolos.
„2009 metais, ekonominės krizės apogėjuje, Lietuvai skolintis rinkoje buvo pakankamai sudėtinga. Tuo metu tiek Finansų ministerija, tiek mano patarėjas Majauskas intensyviai dirbo, kad rastų galimybes atitinkamai valstybei skolintis, – 15min sakė A.Kubilius. – Tai manęs visai nestebina, kad Majauskas su kažkuo susirašinėjo. Šitoje vietoje mane stebina tik tai, kaip tas susirašinėjimas pateko pas Kostiną.“
Šio pasiūlymo neprisiminė ir buvęs A.Kubiliaus patarėjas M.Majauskas, apie kurį VSD pareigūnams pasakojo M.Bastys.
„Finansinės krizės metu gaudavome daug keistų siūlymų skolintis pigiau nei tarptautinėse finansų rinkose. Paprastai tokie pasiūlymai kvepėdavo rusišku kapitalu su keistomis sąlygomis. Neretai pasitaikydavo ir bandymų išplauti finansinių piramidžių ar Panamoje registruotų fondų pinigus, – 15min teigė M.Majauskas. – Manau, nieko nestebina, jog įtakingi asmenys galimai dirbantys su Rusijos slaptosiomis tarnybomis būdavo informuojami apie tokius pasiūlymus Lietuvos Vyriausybei.“
Domėjosi kibernetiniu saugumu
Kita abejonių kelianti situacija, į kurią pateko M.Bastys, nutiko 2017 metų vasario 20 dieną. Iš paviešintų VSD pareigūnų pokalbių matyti, kad tądien jis Seime susipažino su jautria informacija.
„Ten yra riboto naudojimo informacija, tai yra leidžiama susipažinti ir neturint to leidimo. Bet ten buvo vienas toks sakinys, kurio negalima komentuoti, negalima kitaip skleisti. Tai aš taip traktuoju, kad buvau supažindintas su slapta informacija, kurios negalima viešinti ir kitaip naudoti“, – 15min aiškino M.Bastys.
Politikas pasakojo, kad 2017 metų sausio pabaigoje pats kreipėsi į VSD, prašydamas informacijos apie kibernetinį saugumą. Vasario pabaigoje žvalgybos institucija pateikė jam atsakymą, o jame buvo pažymėtas sakinys, susijęs su jautria naudojimo informacija.
„Taip, tai buvo susiję su kibernetiniu saugumu. Aš pats kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą. Matau, kad jie turi teisingus specialistus, gerus ekspertus ir supranta šitą klausimą. Bet tas klausimas valstybės lygmenyje ne visai tinkamai sprendžiamas“, – aiškino M.Bastys.
Jis neatskleidė, ko prašė žvalgybos institucijos. Tačiau iš jo atsakymų VSD pareigūnams galima suprasti, kad jį domino Registrų centre kaupiamų duomenų konsolidavimas ir saugojimas.
Citata iš VSD pareigūnų ir M.Basčio pokalbio (kalba netaisyta):
Tai būtent, sakau – informacinių išteklių konsolidavimas konkurencijos tarybos rašto aspektu, nes, na, mano manymu, mano supratimu, asmens duomenys turi būti saugomi ypatingai ir jų neturėtų atlikti privačios kompanijos, nes, na, vieną dieną jos priklauso vienoms, sakykime, jėgoms, kitą dieną gali priklausyti visai kitoms. Tai va šiuo aspektu ir buvo toks klausimas. Kadangi labai stipriai dirba lobistinės organizacijos. Tai ir TEO, ir „Blue Bridge“ – tie, kurie užsiima debesų kompiuterija, jie labai didelį daro spaudimą, kad valstybė daugiau tų visų paslaugų atiduotų privačioms kompanijoms. Tai, šiuo atveju, tuo aspektu ir buvo.
Nors pats M.Bastys pareigūnams aiškino, kad tai – slapta medžiaga, tačiau Seimo administracija 15min sakė, jog informacija buvo ne slapta informacija, o riboto naudojimo. Taigi parlamentaras turėjo teisę su ja susipažinti.
„Jūsų nurodytame epizode minimas dokumentas yra VSD atsakymas į Seimo nario Mindaugo Basčio raštą. Kai kurios atsakymo dalys buvo pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – rašoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėją pavaduojantis Valdas Sinkevičius.
Jis paaiškino, kad Seimo narys M.Bastys nebuvo ir negalėjo būti supažindintas su dokumentais, kurie turėjo aukštesne nei „Riboto naudojimo“ slaptumo žymą.
Beje, iš paviešintų VSD dokumentų matyti, kad M.Bastys ir anksčiau domėjosi kibernetinio saugumo tema. Pavyzdžiui, jo senas pažįstamas J.Kostinas norėjo Seimo narį supažindinti su kažkokiu amerikiečiu, kuris domėjosi kibernetinio saugumo klausimais.
Citata iš paviešinto VSD pareigūnų ir M.Basčio pokalbio (kalba netaisyta):
Kostinas man skambina ir sako: Mindaugai, aš noriu su tavim susitikti. Mes su juo nesusitikom. Jis sako – aš tave noriu supažindinti, toks Tomas Ričardsonas. Buvęs Amerikos administracijoj. Nu, jisai man taip ir pristato. Nori dirbti kibernetinio saugumo klausimais. Jis išėjęs iš administracijos ir dabar nori, sako, tau pristatyti visą kibernetinio saugumo... Nu, kadangi aš praeitoje kadencijoje... kaip elgtis, kaip daryti dabar?
PATAISYMAS (2017-07-20): Tekste buvo padaryta faktinė klaida – rašėme, kad J.Kostinas yra Rusijos pilietis. Iš tiesų jis yra Lietuvos pilietis, palaikantis ryšius su Rusijos piliečiais ir Rusijos įmonėmis. Tai patikslino pats M.Bastys. Po straipsnio publikavimo jis atvyko į 15min redakciją ir atvežė pasiūlymo, kurį esą gavo A.Kubiliaus Vyriausybė, kopiją. Iš to rašto matyti, kad pasiūlymą teikęs bankas – JAV Virdžinijos valstijoje registruotas „Pierce Financial Corporation“, kuris jau nebeveikia.