Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jis yra žmogus, norintis dialogo su Minsku, politologų nuomonės išsiskyrė: vieni ragina prezidentą kalbėtis su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, kiti G.Nausėdos noro atverti kelią dialogui nulemtą susipriešinimą Lietuvoje vadino „pirmąja dar tik formuojančio savo politiką prezidento klaida“.
Ugnį diskusijose pakurstė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pareiškimas: esą juos pasiekė informacija, kad yra ketinimų spalio viduryje planuojamoje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų Taryboje atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą. Konservatoriai teigia, kad palaipsniui legitimizuojama apie 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesaugi jėgainė.
Naujausiais duomenimis, Astravo AE planuoja branduolinį kurą atsigabenti iki šių metų pabaigos. Jį tikimasi pakrauti į užbaigtą pirmąjį elektrinės reaktorių iki 2020-ųjų sausio pabaigos.
Kalbėti apie Lietuvos poziciją Baltarusijos ir Astravo AE atžvilgiu privertė ir Latvijos bei Estijos planai pirkti energiją iš šios elektrinės. Baiminamasi, kad taip elektros energija galėtų patekti ir į Lietuvą.
Padaryta klaidų?
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo metais Vilniaus ir Minsko santykius buvo sukaustęs šaltukas. Tiesa, pirmosios kadencijos pradžioje prezidentė buvo susitikusi su A.Lukašenka, tačiau, pasak politologų, greitai suprato, jog kaimyninės šalis lyderis manipuliuoja Europa.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metų. Trumpas bandymas „perkrauti“ santykius su Baltarusija
Tyrimų centro „Atlantic Council“ analitikas Michaelas Carpenteris spalio pradžioje interviu portalui reform.by sakė, kad Lietuva padarė klaidą Baltarusijos ir Astravo AE atžvilgiu taikydama maksimaliai griežtą politiką. Esą tokia politika nebuvo realistiška.
Pasak M.Carpenterio, A.Lukašenka ir rusų koncernas „Rosatom“ buvo tvirtai pasiryžę užbaigti projektą.
„Lietuva turėjo užsitikrinti ES paramą, kad galėtų reikalauti baltarusių įgyvendinti esminius reikalavimus: architektūrinius, aplinkosauginius. Vietoj to jie prarado daug laiko bandydami užkirsti kelią pačioms statyboms. Puikiai suprantu, kodėl jie taip pasielgė, bet, deja, nesulaukė kitų ES narių palaikymo“, – M.Carpenteris sakė reform.by.
Pasak analitiko, dabar jau per vėlu „nustatyti tam tikras minimalias sąlygas“.
Politologas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad maksimalus griežtumas buvo pakankamai nuosekli politinė linija.
„Ji davė specifinius politinius dividendus vidaus politiniame lauke. Tačiau ji buvo paremta emociniais ir normatyviniais argumentais, o ne realia ir objektyvia situacijos analize. Atitinkamai, ji leido išsaugoti „vertybinį veidą“, bet neleido pasiekti praktinio ir apčiuopiamo rezultato“, – teigė politologas.
Anot L.Jonavičiaus, dėl pozicijos griežtumo ir bekompromisiškumo, labai sumažėjo galimybė turėti „planą B“.
„Panašu, kad toks „planas B“ net nebuvo rengiamas“, – sakė jis.
Savo ruožtu politologas Vytis Jurkonis 15min sakė nesutinkąs su M.Carpenterio teiginiu, kad griežta politika Minsko atžvilgiu buvo Lietuvos klaida. Jo teigimu, M.Carpenterio pareiškimas atspindi JAV dominuojančią poziciją, kuri remiasi prielaidomis, neva Baltarusija stengiasi distancijuoti save nuo Kremliaus, o A.Lukašenkai reikia padėti išsaugoti suverenitetą.
V.Jurkonis: „Deja, JAV Baltarusija niekada nebuvo labai svarbi tema, ekspertizės apie Baltarusiją lygis ten nėra labai aukštas, ir, dažniausiai, konstruojamas per santykį su Rusija.“
„Tačiau šios prielaidos – ne visai pagrįstos faktais, jas galima atremti nemažai kontrargumentų. Deja, Jungtinėse Valstijose Baltarusija niekada nebuvo labai svarbi tema, ekspertizės apie Baltarusiją lygis ten nėra labai aukštas, ir, dažniausiai, konstruojamas per santykį su Rusija“, – tikino V.Jurkonis.
Politologas atkreipia dėmesį, kad neseniai M.Carpenteris su kolegomis buvo susitikęs su aukščiausio lygio Baltarusijos atstovais.
„Ieško dramos lygioje vietoje“
Pastarojo meto diskusijose apie santykius su Baltarusija kalbama ne vien apie Astravo AE. G.Nausėda rugsėjį susitiko su politologais: kalbėjosi, ar kviesti Baltarusijos lyderius į 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikų perlaidojimą ceremoniją.
Pasak kai kurių politologų, kvietimas į pakankamai „antirusišką“ renginį simbolizuotų palaikymą Baltarusijos nepriklausomybei: pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad Rusija siekia aneksuoti kaimynę. Be to, analitikai tokiame renginyje įžvelgia progą pasikalbėti ir dėl nesaugios jėgainės.
TAIP PAT SKAITYKITE: Politologas: tikros Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės artimiausiu metu nebus
Ar reikalingas dialogas su Baltarusija, už kurį pasisako G.Nausėda? Pasak V.Jurkonio, pats žodis „dialogas“ yra „nukreipiantis dėmesį ir poliarizuojantis“, nes atrodo, kad yra tik dvi pusės: tie, kurie pasisako už dialogą, ir tie, kurie jam priešinasi.
„Dauguma sutiktų, kad dialogas ir kalbėjimasis su kaimynais turėtų būti teigiamas dalykas. Tačiau esminis klausimas yra to dialogo turinys. O turinio mes turime pakankamai nedaug. Ir kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir apie ES bei transatlantinę bendruomenę“, – sakė V.Jurkonis.
Anot politologo, „neteisinga ir žalinga“ prielaida yra ta, neva su Baltarusija nebuvo kalbamasi.
„Kiek žinau, būdavo kontaktai bent jau ministrų lygmenyje, vykdavo susitikimai tarptautiniuose formatuose. Ir prieš porą metų Linkevičius buvo nuvykęs į Minską.
V.Jurkonis: „Tačiau staiga bandoma išrasti dviratį: tarsi pradedame nuo nulio ar kažkokio tai minusinio santykio, kad neva santykiai yra giliausioje krizėje nuo nepriklausomybės atgavimo laikotarpio.“
Tačiau staiga bandoma išrasti dviratį: tarsi pradedame nuo nulio ar kažkokio tai minusinio santykio, kad neva santykiai yra giliausioje krizėje nuo nepriklausomybės atgavimo laikų“, – sakė jis.
Politologas sakė manąs, kad kai kurie politikai ir valstybės tarnautojai „ieško dramos lygioje vietoje“, taip siekdami formuoti savo darbotvarkę. Vis dėlto, prekybos ir investicijų Baltarusijoje rodikliai yra geri, vyksta tranzitas, atvyksta baltarusių turistai.
„2009–2010 metais buvo bandoma susitikinėti aukščiausiu prezidentų lygiu, tačiau Baltarusija atsuko mums nugarą. Net galima sakyti, kad 2010 metais gruodžio 19-ąją, su visomis represijomis rinkimų naktį, gavome spjūvį į veidą. Taip buvo prarastas pasitikėjimas, kuris buvo duotas avansu. Dabar norima vėl to pasitikėjimo ieškoti ir jį duoti avansu“, – tikino V.Jurkonis.
Pasak politologo, Lietuvai su Baltarusija bandant tartis dėl Astravo AE, į tokias pastangas nebuvo rimtai reaguojama.
Ką daryti dėl Astravo AE?
Spalio pradžioje opozicijoje esanti TS-LKD kritikavo užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir prezidentą G.Nausėdą dėl planų siekti platesnio dialogo su Baltarusija. Partija pareiškė, kad „Astravo atominė elektrinė palaipsniui legitimizuojama Lietuvos oficialios užsienio politikos formuotojų ir vykdytojų“.
L.Jonavičiaus teigimu, konservatorių kaltinimai Astravo AE legitimizavimu „yra labiau vidaus politikos klausimas“.
„Astravo AE nereikia legitimizavimo iš Lietuvos pusės. Nepaisant Lietuvos pozicijos, ji, greičiausiai, bus paleista. Lietuvos pozicija dėl energijos pirkimo ar nepirkimo gali turėti ekonominių pasekmių projektui, t.y. apsunkinti jo atsipirkimą, bet tai nėra pačios AE legitimumo dalykas.
Kitaip sakant, čia ne teisinis, o visiškai geopolitinis-geoekonominis klausimas. Tokia yra konservatorių politinė linija, ji turi teisę egzistuoti. Klausimas išlieka toks – kaip tokia pozicija atsilieps platesniame kontekste Lietuvos galimybėms daryti įtaką procesams Baltarusijoje“, – 15min sakė politologas.
Astravo AE klausimas atvėrė diskusijas apie Baltijos šalių vienybę – latviai ketina pirkti joje gaminamą elektros energiją, įmanoma, kad taip ji pateks ir į Lietuvos rinką.
Šį mėnesį Vilniuje su G.Nausėda susitikęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas pareiškė, kad jo šalies vyriausybė visiškai pritaria Lietuvos keliamiems reikalavimams užtikrinti jėgainės saugumą, tačiau turi „skirtingą požiūrį dėl taktikos, kaip šį tikslą pasiekti“.
Galbūt perkant elektrą iš Astravo AE būtų galima daryti didesnę įtaką užtikrinant jos saugumą? L.Jonavičius tikina, kad nebūtinai.
„Pats galimybės pirkti elektrą palikimas savaime nėra didesnio ar mažesnio saugumo garantas. Tam reikalingi papildomi veiksmai kalbantis, derantis ir įtikinėjant Baltarusiją“, – 15min sakė politologas.
Pasak V.Jurkonio, kad ir kokio lygio susitikimai su Baltarusijos atstovais vyktų, Vilnius turi siųsti aiškią žinią, jog Lietuva yra priėmusi įstatymą nepirkti Astravo AE pagamintos elektros energijos, o saugumo reikalavimai yra visos ES, ir, pirmiausia, pačių baltarusių rūpestis.
„Mūsų pozicija yra nepirkti „Rosatom“ finansuotos jėgainės elektros energijos, ir mes jos laikysimės. Ir neturėtumėme leisti tuo suabejoti, nes šiandien Baltarusijos pusei atrodo, kad mes galbūt šiek tiek blefuojame, o paleidus AE situacija pasikeis“, – sakė jis.
Pasak politologo, be Astravo AE yra daugybė klausimų, dėl kurių galima gerinti bendradarbiavimą, ieškoti erdvės kalbėtis. „Tik klausimas, ar Baltarusija tais klausimais nori kalbėtis“, – tikino V.Jurkonis.
