„Mūsų vienintelis lūkestis buvo parsivežti ją namo, kad pagaliau taptų tikra šeimos nare“, – 15min prisipažino 47 metų Nigelas.
Tai – antroji zelandų viešnagė Lietuvoje. Prieš ketverius metus sutuoktiniai įsivaikino du broliukus – Jurgį ir Kasparą (berniukų vardai pakeisti – red. past.). Vaikams dabar 13 ir 9 metai. Jie irgi atvyko susipažinti su būsima sese.
Mergaitė su būsimąja šeima dabar apsistojusi bute Vilniaus senamiestyje. Ketvirtadienį teismas spręs, ar leisti zelandams įvaikinti devynmetę kaunietę.
Tai – paskutinis tarptautinio įvaikinimo procedūros momentas, iki kurio nueinamas ilgas, sunkus ir sudėtingas kelias.
„Toks jis ir turi būti. Tik šįkart jis mums turėjo būti visiškai aiškus, nes jau kartą esame jį įveikę įvaikindami berniukus“, – sako Nigelas.
Tačiau įvykiai pakrypo netikėta linkme, kai niekas nebeaišku. „Tikimės, kad teismo sprendimas bus palankus. Meldžiamės“, – neslėpė Nigelas.
Raewyn tik giliai atsiduso, stengdamasi suvaldyti besitvenkiančias ašaras.
Palaiko ryšį su seserimi ir tetomis
Apie tai, kad atsirado mergaitės brolis, McClymontai sužinojo jau Lietuvoje. Pirmadienį jis pateikė oficialų prašymą sesers globai.
Penktadienį Nigelis ir Raewyn buvo susitikę su dėl sesers globos panūdusiu kovoti 25 metų Arūnu Leščiausku.
Šis susitikimas buvo spontaniškas: McClymontai nusprendė nepraleisti progos susipažinti su mergaitės broliu.
Norėjome parodyti, kad esame paprasti, malonūs, geri žmonės
„Norėjome prisistatyti ir parodyti, kad esame paprasti, atviri žmonės. Užtikrinti, kad tikrai saugosime sesers interesus, rūpinsimės ja, mylėsime ir jokiu būdu neturime tikslo griauti jos ryšių su biologine šeima. Netgi priešingai. Mūsų berniukai turi vyresnę seserį, kuri nenorėjo būti įvaikinta ir išvykti gyventi į Naująją Zelandiją, nors mes būtume įvaikinę juos visus tris. Mes gerbėme jos sprendimą ir džiaugiamės, kad berniukai vis dar bendrauja su Lietuvoje gyvenančia seserimi ir trimis tetomis“, – pasakoja Nigelas.
„Manau, jie norėjo sužaisti mano emocijomis, o galbūt tiesiog įtikinti, jog sesutei bus geriau tik Naujoje Zelandijoje ir tik su šia šeima. Po susitikimo jaučiausi visiškai sutryptas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Leščiauskas.
McClymontai neslepia – tokie žodžiai žeidžia. Juolab kad jų intencijos buvo geranoriškos. Jie visai kitaip apibūdintų ir susitikimo atmosferą.
„Tai skaudina. Tačiau mes suprantame, kad brolis daro viską, ką mano esant jo seseriai geriausia“, – svarsto Nigelas.
„O mes esame čia“
Prieš ketverius metus baigę visas tarptautinio įvaikinimo procedūras ir oficialiai tapę Jurgio ir Kasparo tėvais to atšvęsti McClymontai vyko į sostinės prekybos centrą „Akropolis“.
„Kelionės metu Jurgis plepėjo su taksi vairuotoju. Atvykus į vietą aš tiesiau pinigus atsiskaityti, o vairuotojas pasakė: „Mokėti nereikia – jūs esate labai geri žmonės.“ Ši istorija man įstrigo giliai atmintyje“, – prisimena Nigelas.
Šiandien viskas kitaip. Naudodamasis vertimo programomis jis perskaitė komentarus po portaluose publikuotais straipsniais: „Pasirodo, esame šešiasdešimtmečiai su didžiuliu ūkiu, kuriame įvaikintą mergaitę išnaudosime kaip vergę, alinsime sunkiu darbu, o galiausiai parduosime organams.“
Be to, interneto komentatoriams rūpi, kodėl įvaikinimo procesas toks slaptas, kodėl įtėviai iš Naujosios Zelandijos nerodo savo veidų.
„Mes tikrai nesislapstome. Tiesiog atvykome ne tam, kad taptume įžymybėmis. Esame čia tam, kad parsivežtume dukrą namo ir, svarbiausia, norime, kad ji jaustųsi saugi“, – užtikrina Raewyn.
Mes tikrai nesislapstome. Tiesiog atvykome ne tam, kad taptume įžymybėmis.
Sprendimas bendrauti su žiniasklaida nebuvo lengvas, tačiau, šeimos manymu, neišvengiamas. Kuo daugiau skaidrumo ir atvirumo – tuo mažiau vietos spekuliacijoms ir interpretacijoms.
Juolab kad viešojoje erdvėje primygtinai pabrėžiama, kad devynmetės įvaikinimo pageidavo net dvi lietuvių globėjų šeimos. Tik kur jos? Kyla retorinis klausimas. „O mes esame čia“, – šypteli Nigelas.
Pasijuto lyg ant sparnų
Svajoti apie dukrą 46 ir 47 metų McClymontai pradėjo prieš dvejus metus. „Norėjome dar didesnės šeimos. Jautėme, kad turime, ką duoti“, – teigia Nigelas.
Šią vasarą šeimą pasiekė džiugi žinia apie Lietuvoje įvaikinimo laukiančią devynmetę. „Mes tikrai nevartėme albumo su nuotraukomis ir nesirinkome – procesai taip nevyksta. Tai Lietuvos tarnybų specialistai pasirinko mus“, – pasakoja Nigelas.
McClymontai pasijuto lyg ant sparnų. Gavę pirmąją rudaakės mergaitės nuotrauką jie iškart ją pamilo. Kaip tai įmanoma?
„Turbūt tai stebuklas, kuris ištinka įtėvius. Ne visi tai gali suprasti. Bet ne visi gali ir įsivaikinti. Mes galime, jau turime tokios patirties ir žinome, kad mokame mylėti vaikus kaip savus“, – kalba Nigelas.
Ar yra kultūrinių skirtumų tarp Lietuvos ir Naujosios Zelandijos? „Vaikai yra vaikai“, – nedvejodama taria Raewyn.
„Žmonės, religija, sezoniškumas – iš esmės viskas taip pat“, – svarsto Nigelas.
Naujoje Zelandijoje pirmieji emigrantai buvo iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. Vėliau, o ypač po Antrojo pasaulinio karo, į šalį plūstelėjo ir kitų tautybių žmonės – italai, olandai, vokiečiai. Todėl Naujojoje Zelandijoje kultūra europietiška.
„Mano močiutė kilusi iš Škotijos“, – pažymi Nigelas.
McClymontų įsitikinimu, atstumas šiame globalizacijos, technologijų ir vaizdų pasaulyje iš esmės nieko nereiškia.
Lietuvybės ženklai
McClymontai aktyviai dalyvauja tarptautinio įvaikinimo grupės, kuriai priklauso vaikai, įvaikinti iš Lietuvos, Rusijos, Filipinų, Kinijos ir Indijos, veikloje. Įvairiems užsiėmimams šeimos susitinka kas tris mėnesius.
Su viena zelandų šeima, įsivaikinusia lietuves mergaites, McClymontai bendrauja ypač glaudžiai. „Gyvename vos valandos kelio atstumu“, – džiaugiasi Raewyn.
Šeima stengiasi, kad vaikai nepamirštų savo kilmės ir šaknų. Todėl virš namo kieme Nigelo rankomis įrengtos vaikų žaidimų aikštelės plevėsuoja ne tik Naujosios Zelandijos vėliava, bet ir Lietuvos Trispalvė.
Ūkyje yra „Vištienos namas“ ir „Ožka namas“. Pagal lietuviškų receptų knygą Raewyn vaikams ruošia šaltibarščius, o berniukai savo gimtadienio šventės neįsivaizduoja be kilnojimo ant kėdės: kiek metų – tiek kartų.
„Tokio ritualo mes tikrai neturime, bet mūsų visa šeima mielai įsitraukia į šią pramogą ir Jurgį šiemet kilnojo net 13 kartų“, – juokiasi Raewyn.
Susipažinimo laiškas
McClymontai gyvena Naujosios Zelandijos pietuose – 12 km nuo daugiau nei 55 tūkst. gyventojų turinčiame Inverkargilo miesto. Šeima įsikūrusi erdviame keturių miegamųjų name, apsuptame gėlynų ir vaismedžių sodo. 6 akruose (apie 2,5 ha) žemės užveistas ir nedidelis ūkis: 8 karvės, 6 vištos, 4 ožkos.
McClymontai gyvena pasiturimai, tačiau turtuoliais savęs nelaiko – priskiria viduriniajai klasei.
Raewyn dirba sesele privačioje klinikoje, o Nigelas yra verslo bendraturtis ir vadovauja „Nind dairy services“ prekybos centrui, prekiaujančiam žemės ūkiui skirta inžinerine technika.
„Didesnę dienos dalį leidžiu kalbėdamas su ūkininkais“, – pirmajame susipažinimo laiške mergaitei rugpjūtį rašė Nigelas.
Nenuostabu, kad daug technikos ir McClymontų valdose: čia yra bent septyni motociklai, keturratis ir traktorius. Be to, Nigelas kolekcionuoja senus automobilius, vienam jų jau net 80 metų.
Tame pačiame laiške šeima pasakojo, kad mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį: „Mums patinka važinėti kalnų dviračiais. Net turime specialią priekabą, kad mūsų šuo Beau galėtų važiuoti kartu.“
Kambarys pagal mergaitės norus
McClymontų namuose įvaikinimui paruoštos mergaitės jau laukia kambarys, nudažytas jos mėgstamiausiomis spalvomis.
„Norėtume sužinoti, kokia yra tavo pati mėgstamiausia spalva, kad galėtume apstatyti ir dekoruoti kambarį taip, kaip tu įsivaizduoji“, – rašoma mergaitei adresuotame laiške.
„Raewyn rado gražų rožinį lovos užtiesalą, kuriuo užklojome tavo lovą. Žiūrėk, kaip gražiai atrodo!“ – kitame pridedama ir nuotrauka.
„Džiaugiamės, kad tau patiko tavo kambarys, mes dar truputį patobulinome jį, Nigelas pastatė kopėčias-lentyną, kad susidėtum kai kuriuos daiktus. Raewyn jau padėjo ten keletą savo papuošalų, nes nori, kad turėtum galimybę jais puoštis“, – kambario tema plėtojama trečiame laiške.
Ne mažiau dėmesio skiriama ir būsimai mokyklai, veikiančiai vos 5 minutės pėstute nuo namų. Ją lanko ir šeimos jaunėlis Kasparas: „Ten iš viso yra 180 vaikų nuo 5 iki 11 metų. Kasdien tu mokysiesi skaityti, rašyti, matematikos ir dailės bei rankdarbių, kur galėsi kurti įvairius dalykus, taip pat – ir įvairius filmukus. Pertraukų metu galima žaisti lauke, o gimnazijoje yra dvi didelės smėlio dėžės ir medžiai, kuriais galima karstytis. Taip pat ten yra žaidimų aikštelė ir įvairių sūpynių.“
Raewyn pasakoja, kad naujos mokinės atvykimo laukia visa mokyklos bendruomenė, prisitaikyti naujoje aplinkoje jai padės net keli specialistai, kalbos mergaitė iš pradžių bus mokoma individualiai.
Gali tekti keisti dokumentus
„Padarėme viską, kad dukra jaustųsi kuo patogiau“, – sako Raewyn ir susigraudina nuo minties, kad šios pastangos gali nueiti perniek.
„Jei teisme mergaitė pasakytų, kad nenori būti įvaikinta, mūsų širdis būtų sužeista, bet mes atsitrauktume“, – sako Nigelas.
Antraip šeima neketina pasiduoti, net jei tai kainuos sveikatos, laiko ir pinigų.
McClymontų prašyme įrašytas pageidavimas įvaikinti mergaitę iki 10 metų. Jei ketvirtadienį teismas nuspręstų sustabdyti tarptautinio įvaikinimo procesą ir jis užstrigs bent keliems mėnesiams, kovą mergaitei jau sueis 10 metų. Tai reiškia, kad jos žodis, kur ir su kuo gyventi, taps lemiamu, bet zelandų šeima turės grįžti į savo šalį ir visus dokumentus tvarkyti iš naujo.
Ar šeima tam ryžtųsi? „Visiškai taip“, – užtikrina Raewyn. Mylintys tėvai savo vaikų neišsižada.
Iš viso McClymontų šeima įvaikinamai mergaitei išsiuntė 10 laiškų, be to, bendraudavo videoformatu. 15min iš keleto laiškų pateikia citatų:
- Kai mes įvaikinome Jurgį ir Kasparą, žmonės Lietuvoje paklausė, kokius naujus vardus mes jiems duosime. Ilgai galvojome, bet nusprendėme palikti jų pirmuosius vardus, kadangi tai yra vardai, kuriuos jiems davė jų biologiniai tėvai, kas yra ypatinga. Žinojome, kad jie turės mūsų pavardę – McClymontai, bet labai norėjome suteikti ir po vidurinį vardą. Naujojoje Zelandijoje galima turėti pirmą, pagrindinį, vardą, du vidurinius vardus ir pavardę, todėl davėme Jurgiui vidurinį vardą Luke, o Kasparui – George. Abu George ir Luke reiškė daug mamai ir dadai (tėtis – zelandų tarme), kadangi tai buvo jų mėgstamiausi berniukų vardai. Taigi, mes galvojame, kad vis tiek norėtume tave vadinti (praleistas mergaitės vardas – red.past.), nes tai yra tavo vardas ir tuomet tu galėtum turėti du vidurinius vardus, Bridie ir Jennifer. Angliškai šie vardai tariasi kaip „Braidi ir Dženifer“. Bridie yra labai gražus mergaitiškas vardas, o Jennifer yra Raewyn vidurinis vardas, todėl tai daug reikštų Raewyn, jei jos dukrytė turėtų tą patį vidurinį vardą kaip ir ji. Be to, Raewyn mamos vardas yra Jennifer. Taigi tavo pilnas vardas būtų (praleistas mergaitės vardas, –red. past.). Bridie Jennifer McClymont, ką manai apie tokį vardą? Ar tau patinka jis? (praleistas mergaitės vardas, – red. past.) visada bus tavo pagrindinis vardas, mes niekada jo nekeisime, mes manome, kad (praleistas mergaitės vardas – red. past.) yra pats gražiausias vardas pasaulyje!
- Vau! Tu turi 5 brolius ir 2 seseris, tai nuostabu! Tau labai pasisekė turėti tiek daug brolių ir seserų, ypač (praleistas mergaitės sesers vardas – red. past.) , kuri kasdien rūpinasi tavimi. Jurgis su Kasparu turi vieną sesę ir mes sužinojome, kad jie turi dar du brolius, kurie yra daug vyresni už juos.
- Mes vis dar atsimename dieną, kai nuvykome į jų vaikų namus ir atsidarė didelės, didelės durys, o už jų stovėjo Jurgis ir Kasparas. Mes iškart juos stipriai apkabinome ir jie buvo labai laimingi. Mes labai norime padaryti tą patį su tavimi, (praleistas mergaitės vardas – red. past.). Aš įsitikinęs, kad tau taip pat patinka apkabinimai.
- Tu klausei apie Gyvūnų dieną, kurią švenčiame kasmet. Praėjusiais metais Kasparas ir Jurgis pasiėmė su savimi po veršelį. Užpernai – vištas. Tu galėtum pasiimti Beau (šunelis – red. past.) į Gyvūnų dieną, jam tai labai patiktų!
- Mes esame labai laimingi, kad tu nori padėti mūsų mažame ūkyje, tau labai patiks, ypač padėti Raewyn skinti gražias gėles.
- Tau tikriausiai įdomu, kaip mes susikalbėjome vieni su kitais, kadangi mes kalbėjome angliškai, o Jurgis su Kasparu šnekėjo tik lietuviškai. Na, prieš mums išvykstant į Lietuvą, Raewyn ir aš truputį pasimokėme lietuvių kalbos, ir mes su savimi turėjome planšetę ir mobilų telefoną, kuriuose buvo vertimo programėlė. Kai mes ne iki galo suprasdavome, ką Jurgis ir Kasparas nori mums pasakyti, angliškai parašydavome sakinį į planšetę, o programėlė išversdavo jį į lietuvių kalbą. Tada, jei broliai norėdavo paklausti mūsų ko nors – jie parašydavo lietuviškai, paspausdavo mygtuką ir sakinys būtų išverstas į anglų kalbą. Taip mes puikiai suprasdavome vieni kitus. Mes įsitikinę, kad tu galėsi padaryti tą patį, kadangi girdėjome, kad tau gerai sekasi mokykloje.
- Mes taip pat turime didelę žaidimų aikštelę, kaip matai nuotraukoje. Ją pastatė Nigelas su Jurgio ir Kasparo pagalba. Čia yra trys maži bokšteliai, vienas didelis bokštas, besisupantis tiltas, virvinės kopėčios, čiuožykla, daug vietos laipioti ir karstytis. Mes jau galime įsivaizduoti, kaip tu puikiai leidi laiką šioje aikštelėje kartu su savo naujaisiais broliais. Ar tu matei vėliavas ant bokšto? Viena vėliava yra Naujosios Zelandijos, o kita, tikriausiai jau žinai, taip, tai Lietuvos.
- Girdėjome, kad tau patinka žaisti su puzlėmis, dėlionėmis, kas man irgi labai patinka. Aš kartą sudėjau puzlę iš 1000 dalių. Kartu su šeima mums patinka žaisti stalo žaidimus, koks yra tavo mėgstamiausias žaidimas?
- Ar Lietuvoje yra karvių fermų ir ar tu daug geri pieno, (praleistas mergaitės vardas – red. past.)? Aš manau, jis tau patinka, ar esi kada ragavusi šokoladinio pieno? Jis labai, labai skanus, mano mėgstamiausias!
- Raewyn pats svarbiausias darbas yra būti geriausia pasaulio mamyte ir vežti Jurgį ir Kasparą į sporto būrelius, kuriuos jie lanko. Ar tau patinka sportas? Raewyn didžiausia svajonė yra turėti dukrą, kuria ji galėtų rūpintis ir važiuoti su ja apsipirkinėti bei smagiai leisti laiką kartu.
- Dada (Nigelas) netrukus leisis į kelionę motociklu. Jis žada nuvažiuoti 1800 kilometrų per 4 dienas. Tai tas pats kas 8 kartus keliauti iš Kauno į Vilnių ir vėliau grįžti atgal į Kauną vėl. Jis keliaus kartu su dar 16 motociklininkų. Jurgis irgi labai norėtų keliauti kartu, bet jis dar per mažas, vieną dieną, kai bus vyresnis, jis keliaus kartu su dada.
- Dada važinėja šiuo motociklu, jūs Lietuvoje irgi turit daug tokių motociklų, kadangi tokie yra pagaminti Vokietijoje, ir daug lietuvių mėgsta jais važinėti.
- Ar tu dar piešei mūsų visų piešinius, kaip tada, kai tu mus visus nupiešei ant Gedimino pilies? Mums labai patiko tas piešinys, nes jis parodė, kad tu esi mūsų šeimos dalis. Ar kada mąstei, koks jausmas yra būti mūsų šeimos dalimi? Tu turėsi dvi šeimas, vieną – mus, Naujojoje Zelandijoje, ir kitą Lietuvoje. Kartu tai labai didelė šeima. Ar dar filmavai kokius nors video? Kas tau padeda juos filmuoti? Jie yra puikūs!
- Mums labai patiko tavo nuotrauka Tado Ivanausko muziejuje. Kaip puiku, kad tau patinka gyvūnai, nes mes taip pat labai mylime juos. Tavo video, kur tu su rudens lapais, yra labai gražus, ir mums patiko kaip tu padarei video, kad rodytų vaizdą atvirkščiai. Tai priminė mums, kaip mes puikiai leidome laiką, žaisdami su lapais, kai buvome atvykę į Lietuvą susipažinti su berniukais. Kitos dvi nuotraukos yra Nigelas, Jurgis ir Kasparas, žaidžiantys su lapais.
- Kai kurie vaikai Naujojoje Zelandijoje niekad nėra keliavę lėktuvu, o tu jau būsi skridus net keturiais skirtingais lėktuvais, kad atvyktum čia. Skristi lėktuvu yra labai smagu, čia gali žiūrėti filmus ir filmukus. Kokie tavo mėgstamiausi filmai ir filmukai?
- Tu taip pat turėsi daug naujų pusseserių ir pusbrolių, kurie yra panašaus amžiaus kaip ir tu, štai, pavyzdžiui, Katelyn ir Anaya.
- Raewyn labai apsidžiaugtų, jei tu padėtum jai su gėlių sodu, tai būtų jūsų mamos-dukros ypatinga veikla, o Raewyn jau nekantrauja, kada ateis ta diena! Tavo mėgstamiausia knyga „Ragana Lilė“ skamba nuostabiai, galėsi pasiimti ją kartu su savimi. Dvi mūsų mėgstamiausių knygų yra „I love lemonade“ ir „Baa baa smart sheep“.
- Mums visiems labai patiko tavo paskutinė nuotrauka tavo laiške, maivytis yra visiškai įprasta, berniukai taip pat maivosi, ir tai labai džiugina mūsų šeimą. Štai dvi nuotraukos, kur berniukai taip pat maivosi.
- Naujojoje Zelandijoje yra labai daug bažnyčių, jų yra ir čia, kur mes gyvename. Nigelas ir Raewyn yra presbiterijonai, o Jurgis ir Kasparas auga katalikiškoje religijoje, kaip ir tu. Praeitą sekmadienį mes buvome krikštynose, Nigelo draugo mažylė Sophie buvo krikštijama katalikiškoje bažnyčioje, Sophie buvo tikra šaunuolė ir net neverkė.
- Mes negalime sulaukti, kada galėsime pamatyti tavo meškiną, atrodo, jis labai didelis, tiesa? Kas aukštesnis, tu ar tavo meškinas? Tavo meškinui tikriausiai reikės atskiros vietos atsisėsti lėktuve, tai tikriausiai būtų labai juokinga! Sesuo labai miela, kad atspausdino nuotraukas, kurias galėsi pasiimti su savimi. Mes įsitikinę, kad tu irgi paliksi daugelį nuotraukų jai, gal ir savo meškiuko nuotrauką taip pat.
- Nigelui ir Raewyn taip pat patinka Ariana Grande ir Selena Gomez. Mes nekantraujame, kada pradėsi kalbėti angliškai, tada galėsi dainuoti jų dainas.
- O kokius pyragus tu kepi? Raewyn gamina bekono ir kiaušinių pyragą, jis toks didelis, kad visai šeimai jo užtenka dviem dienom! Berniukai dažnai daro smoothie (smūčius – glotnučius – vaisių kokteilius), kokio skonio smoothie tau patinka? Jurgiui taip pat patinka gaminti blynus su grietinėle, uogomis ir šokolado saldainiais.
- Ką gi, iki kito mūsų laiško! Mes svajosime apie dieną, kai susitinkame su tavimi. Mes mylime tave iki mėnulio ir atgal!
