15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 04 21

Įvardijo, ką galima būtų nuveikti turint galimybių pasą: vis dar neaišku, kas jį gaus

Birželį Lietuva planuoja turėti veikiantį europinį žaliąjį pažymėjimą, o iki tol šalies viduje planuojama verstis su nacionaliniu galimybių pasu, sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis. Turintieji tokį pasą galėtų naudotis įvairiomis paslaugomis patalpų viduje, dalyvauti didesniuose renginiuose. Tiesa, kam planuojama suteikti tokį pasą, dar ne visai aišku.
„Royal blood“ koncerto Vilniuje akimirka
Koncertas / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Skirtumus tarp nacionalinio galimybių paso ir žaliojo pažymėjimo, kuris galios Europos Sąjungos mastu, K.Žemaitis trečiadienį aptarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

„Nacionalinis galimybių pasas ar sertifikatas būtų dokumentas, kuris identifikuotų, kad asmuo yra arba pasiskiepijęs, arba persirgęs ir turintis imunitetą, arba turintis neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą“, – teigė ministrės patarėjas ir tikino, kad toks nacionalinis sertifikatas būtų kaip papildoma priemonė iki tol, kol Lietuva įsives Europos lygmeniu galiojantį žaliąjį pažymėjimą.

123rf.com nuotr./Skaitmeninis sveikatos pažymėjimas gali tapti išsigelbėjimu turizmo sektoriui
123rf.com nuotr./Skaitmeninis sveikatos pažymėjimas gali tapti išsigelbėjimu turizmo sektoriui

Planuojama, kad nacionalinis galimybių pasas turės QR kodą, kurį nuskaičius būtų aišku, kokiu pagrindu žmogus gali naudotis tam tikromis paslaugomis.

„Yra sąsaja su jau egzistuojančiais registrais, tokiais kaip e.sveikata, iš kurių paimami tik tie duomenys, kurie aktualūs žmogaus identifikacijai“, – pasakojo K.Žemaitis.

Reikia Vyriausybės sprendimų

Jis pabrėžė, kad galimybių pasas nėra tas pats, kas imuniteto pasas.

„Kalbame ir apie testavimo galimybę. Testavimas imuniteto nesukuria“, – pažymėjo patarėjas.

Šiuo klausimu, pasak jo, glaudžiai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, nes būtent jos turės užtikrinti pakankamus testavimo pajėgumus.

„Esame labai artimame kontakte su savivaldybėmis, nes jos atlieka testavimą ir jos fronto linijoje stovi su testavimu, kaip galėtume išplėsti dabartines, egzistuojančias testavimo apimtis <...>. Pačių testų yra, jų įsigyti rinkoje nėra didelių problemų“, – tikino K.Žemaitis ir priminė, jog testus bus galima darytis ir privačiai.

Komiteto narys, Seimo konservatorius Linas Slušnys skeptiškai įvertino galimybę turintiems neigiamą COVID-19 testą naudotis įvairiomis paslaugomis.

„Man iš principo nepatinka pats faktas, kad sertifikate ir pase atsiranda testas, nes bet kuris medikas žino, kad vieną dieną testas neigiamas, kitą dieną jis gali būti teigiamas ir gali būti užsikrėtęs“, – komentavo jis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Linas Slušnys
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Linas Slušnys

Kol kas neaišku, ar valstybė kompensuos COVID-19 testus tiems, kurie sieks gauti galimybių pasą, tiksliai neaišku, kokiomis paslaugomis jie galės pasinaudoti.

„Dėl tikslaus testavimo kompensavimo mechanizmo dar reikalingi Vyriausybės sprendimai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei yra pristačiusi koncepciją, kurioje nurodo, kad testavimas turėtų būti prieinamas ir apmokamas valstybės.

Taip pat turime susitarti dėl galutinės veiklų apimties <...>, kuriomis bus galima naudotis su galimybių pasu“, – dėstė K.Žemaitis.

Pasas – didesniems renginiams, veikloms viduje

Taip pat, anot jo, neaišku, kiek turės būti praėję laiko po pasiskiepijimo, kad asmuo gautų galimybių pasą, kiek laiko galiotų neigiamo COVID-19 testo rezultatas.

„Pas mus diskusijos vyksta dėl 48 val. ar 72 val. pripažinimo“, – pridūrė patarėjas.

Dauguma veiklų, pasak jo, bus prieinamos visiems žmonėms net ir be galimybių paso, pavyzdžiui, renginiai iki 150 žmonių, maitinimas lauke, prekyba ir panašiai.

Galimybių pasas būtų nukreiptas į tas veiklas, kurios epidemiologiškai, tikėtina, dar būtų, kurį laiką uždarytos.

„Galimybių pasas būtų nukreiptas į tas veiklas, kurios epidemiologiškai, tikėtina, dar būtų, kurį laiką uždarytos, bet galimybių pasas leistų atidaryti tas veiklas ir veikti saugiai“, – sakė K.Žemaitis.

Tai – maitinimo ir laisvalaikio paslaugos viduje, sporto klubų ir baseinų paslaugos, didesnės apimties kaip 150 žmonių renginiai viduje ir lauke, įskaitant ir stovimus renginius, asmeninės šventės, kuriose dalyvauja daugiau žmonių nei iš 2 namų ūkių, pavyzdžiui, vestuvės.

„Mes esam pasiruošę ir sveikintumėm galimybių paso panaudojimą ir atverti neformalioms veikloms“, – tikino K.Žemaitis, nors pridūrė, jog dėl to dar bus tariamasi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Žaliasis pasas svarbus keliaujant

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos mastu įsigaliosiantį žaliąjį pažymėjimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė patarėjas teigė, jog jis veiks tokiu pat principu kaip ir nacionalinis galimybių pasas, tik dar apims ir keliavimą užsienyje.

123RF.com nuotr./Kelionė
123RF.com nuotr./Kelionė

K.Žemaičio teigimu, siekiama, kad europinis pasas galiotų ir trečiosiose šalyse.

„Tikėtina, kad birželio 1 dieną turėsime europinį sprendimą. Tokiu atveju, turėdami nacionalinį sertifikatą, galėsime jį gana lengvai konvertuoti ir pritaikyti europiniam poreikiui“, – nurodė patarėjas.

Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento pirmasis sekretorius Darius Šimaitis patikslino, jog Europos mastu veikiantį žaliąjį pažymėjimą tikimasi turėti birželio viduryje.

Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius teigė, jog nacionalinio ir europinio sertifikatų kūrimas vyksta atskirai, o viskas esą einasi pagal planą.

Kol kas viskas yra pagal planą, mes į terminus telpam.

„Kol kas viskas yra pagal planą, mes į terminus telpam“, – patikino jis.

Neigiamas COVID-19 testas galios 48 valandas?

Kuriant europinį žaliąjį sertifikatą, pasak Registrų centro vadovo, šiuo metu yra analizės stadija.

„Tačiau mes dalyvaujam visuose europiniuose susitikimuose <...>. KOl kas dar nėra atsakyta kai kurie klausimai dėl techninės architektūros, dizaino klausimai“, – pasakojo S.Urbanavičius.

Įdiegiant nacionalinį pasą, dabar, anot jo, aktualus įteisinimo klausimas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Urbanavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Urbanavičius

„Dabar aktualus įteisinimo klausimas, daromas poveikio asmens duomenims vertinamas. Bet iš techninės pusės darbų padaryta jau nemažai“, – pasakojo S.Urbanavičius.

Jis užsiminė, kad sprendžiant dėl neigiamo COVID-19 testo galiojimo siekiant pasinaudoti galimybių pasu, kol kas apsistota ties 48 valandomis.

„Šiuo metu yra suprogramuota 48 valandoms, nes paskutinis poreikis iš sprendimų priėmėjų buvo toks“, – nurodė S.Urbanavičius.

Įteisinti galimybių pasą Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasiūlė praėjusią savaitę. Vyriausybė kol kas to nepadarė, bet turintiems imunitetą nuo COVID-19 nuo balandžio 22 dienos leido rengti didesnes asmenines šventes, dalyvauti ekskursijose.

Ragina įvertinti rizikas

Galimybę įteisinti galimybių pasą antradienį aptarė prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos nariai. Jie idėjai išreiškė palaikymą, tačiau paragino įvertinti rizikas dėl lygiateisiškumo ir žmonių saugumo užtikrinimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 tyrimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 tyrimas

Apie tai daugiau – čia.

Anksčiau ekspertai konstatavo, kad vienkartis gyventojų testavimas dėl COVID-19 nesuteikia apsaugos ir reikšmingai nesumažina rizikos užsikrėsti.

Neskiepyti ir nepersirgę žmonės, net jei reguliariai testuotųsi, pasak jų, negali atitikti COVID-19 saugaus žmogaus apibrėžimo. Jiems esą galėtų būti netaikoma tik dalis apribojimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais