Piliečių akiratyje atsidūrė KKI kampanija, orientuota į „Baltic Pride“ supriešinimą su Lietuvos teise ir nepilnamečių interesais.
Inspektoriaus sprendime teigiama, kad seksualinių mažumų organizuojamame renginyje neįžvelgiama Konstitucijos ar Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimų, grįstų šeimos ar santuokos institutų vertybių niekinimu. Kaip teigiama sprendime, vertinant viešai pasiekiamą informaciją apie eiseną, darytina išvada, jog šis renginys yra skirtas diskusijai kelti, tolerancijai skatinti, visuomenei šviesti. Kartu peticijoje dėstoma hipotetinė neigiama įtaka nepilnamečiams dėl viešos eisenos „Už lygybę“ stebėjimo nėra pakankamas teisinis pagrindas riboti tam tikros grupės asmenų saviraiškos teisės.
Krikščioniškosios kultūros institutas kelia klausimą, ar eisena „Už lygybę“ nėra pažeidžiami įstatymai. Anot inspektoriaus, akcentuotina, kad būtent taikus pilietinis judėjimas ir yra pagrindinis stimulas revizuoti ar keisti teisinę reglamentaciją.
Vertinant Konstitucinio Teismo nutarimus matoma, jog vieša diskusija šeimos sampratos klausimu nėra uždara ar ribojama įstatymo normų. Su tokia iniciatyva galima nesutikti, bet negalima riboti judėjimo skleidžiamos informacijos, jeigu ji nepažeidžia kitų asmenų teisių, teigiama sprendime.
Problema yra ir Krikščioniškosios kultūros instituto paaiškinimuose nurodomos teiginių reikšmės – plačiai dėstomas kontekstas, nors nagrinėjamu atveju tiksliniam skrajutės recipientui svarbi tik tiesioginė lingvistiškai suprantama reikšmė, be paaiškinimuose detaliai aprašomų niuansų, patikslinančių skrajutėmis perteikiamą žinutę ir jos tikslą. KKI teigimu, raiška nukreipta ne prieš homoseksualius asmenis, bet į vaikų apsaugą ir pan., nors skrajutėse homoseksualūs asmenys yra koneveikiami, o būtent tai informacijos gavėjui daro poveikį., t. y. lankstinukuose pateikiama informacija yra abstrakti, o skrajučių/peticijos recipientams daromas poveikis turi būti apibrėžiamas pagal pirminį šaltinį, ne Krikščioniškosios kultūros instituto paaiškinimus.
Tokia raiška yra itin pavojinga dėl to, kad rezonuoja su giliai įsišaknijusiais stereotipais – pareiškimai, ypač skelbiami visuomenėje, kuri yra skeptiška LGBT judėjimo atžvilgiu, atlieka destruktyvų vaidmenį – visuomenės dalį, kurią iš bendros imties išskiria tik lytinė orientacija, nurodo kaip netinkamą, priešišką. Bendruomenė pateikiama kaip linkinti blogo, o ne siekianti lygių teisių, tariamai naikinanti tradicijas, bet ne šviečianti visuomenę, indoktrinuojanti, bet ne bandanti atkreipti dėmesį į beprasmį seksualinių mažumų bendruomenės ir visuomenės konfliktą.
Taigi manytina, kad peticijoje pateikiama informacija atitinka neapykantos kalbos apibrėžimą plačiąja prasme, nurodo, jog neapykantos kalba ir su ja susiję veiksniai neturi vietos demokratinėje visuomenėje, kuri yra grįsta lygybe, pliuralizmu ir tolerancija. Inspektorius Krikščioniškosios kultūros instituto raišką, paskleistą lankstinukais, vertina kaip pažeidžiančią Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį.
Klausimas, kurį tyrimu kėlė inspektorius, yra orientuotas būtent į viešai paskleistos informacijos formos dalį ir raiškos toną, t. y. tyrimas nagrinėjo nepagrįstus, neapykantą inspiruoti ar stimuliuoti galinčius teiginius. Laisvoje visuomenėje raiška, kuri engia tam tikrą asmenų grupę dėl visuomenine prasme nereikšmingų jos bruožų (kaip lytis, rasė, kilmė, seksualinė orientacija ir pan.) turi būti vertinama ir esant poreikiui ribojama.
Būtent dėl pasirinktos formos Krikščioniškosios kultūros instituto viešai paskleista informacija vertinama kaip pažeidžianti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Šioje normoje draudžiama skelbti informaciją, kurioje skatinama […] neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti […] žmonių grup[ę] ar jai priklausan[tį] asmen[į] dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.
Ir nors vertinant lankstinukų turinį negalima teigti, jog jais buvo tiesiogiai skatinama ar siūloma asmenims atlikti neapykanta grįstus veiksmus, būtina išskirti, jog daugumai teiginių tinka EŽTT pateikiama argumentacija – lankstinukuose yra rimtų išankstine nuomone grįstų teiginių. Neapykantos kurstymas ar diskriminacija nebūtinai išreiškiamas tiesioginiu raginimu atlikti tam tikrą veiksmą ar nusikaltimą. Bendruomenės puolimas ar engimas gali būti pakankamu pagrindu valstybės reguliavimui padidinti, siekiant pašalinti diskriminuojančią raišką, ar tam, kad tam tikra vieša informacijos sklaida nebūtų normalizuojama.
Nusprendė įspėti
Žurnalistų etikos inspektorius nusprendė įspėti Krikščioniškosios kultūros institutą dėl lankstinukuose viešai paskleistos informacijos, pažeidžiančios Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą per 30 dienų nuo jo gavimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tai – ne pirmas kartas, kai institutas įžeidžia Lietuvos gėjų bendruomenę.
