Teisėtas lūkestis
Siūloma idėja norima pasiekti, kad Seimo nariai geriau spręstų iškylančias problemas, o tam, anot idėjos autoriaus, reikia gerų ekonomikos, teisės, gamtos mokslų žinių, gero loginio mąstymo. Kaip teigiama idėjos aprašyme, didelė dalis parlamentarų tokių savybių neturi, todėl jiems būtina surengti egzaminą, kurio prasti rezultatai ir tuo pačiu anksčiau išvardintų savybių neturėjimas neleistų kandidatuoti į parlamentą. Be to, su visais rezultatais rinkėjai galėtų susipažinti prieš balsavimą.
Toks pasiūlymas susilaukė daug visuomenės palaikymo. Tarp jam pritariančiųjų – ir rašytojas, signataras Kazys Saja, kuris interviu LRT.lt teigė, kad jį pykdo žmonių negebėjimas išrinkti protingų Seimo narių, ir siūlė patikrinti kandidatus – jie turėtų atsakyti į klausimus apie lietuvių kalbą, istoriją, ekonomiką bei politiką.
„Labai elementaru: atsakyk prieš visus arba pasiduok ir eik šalin. Vis dėlto reikia šį tą žinoti. Jei preliminaraus egzamino neišlaikei – ir nekelk savęs“, – kalbėjo K.Saja.
Idėjos populiarumas neturėtų stebinti. Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, tokia idėja ir ją palaikančiųjų būrys neatsirado iš niekur.
Reikalavimas egzaminuoti kandidatus yra pagrįstas ir teisėtas lūkestis.
„Reikalavimas egzaminuoti kandidatus yra pagrįstas ir teisėtas lūkestis. Suprantama, kad rinkėjai, prieš priimdami sprendimą, kurį kandidatą pasirinkti, turi būti susipažinę su jais ir jų rinkimų programomis, vertybėmis, požiūriu. Dabar tuo tikslu VRK skelbia kandidatų biografijas, turto deklaracijas, organizuoja debatus. Kandidatai nustatyta tvarka gali skelbti politinę reklamą socialiniuose tinkluose, internete, spaudoje, televizijoje bei radijuje. Taip rinkėjas gali lengviau apsispręsti“, – mano L.Matjotaišytė.
Būtų nedemokratiška
Tiesa, tai tik viena medalio pusė. Nors vienoje iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ konferencijoje ekonomistė Rūta Vainienė ir pripažino, kad ši idėja užkabino itin svarbią temą, tačiau akcentavo, kad egzaminuojant kandidatus jos spręsti negalima.
„Seimas yra pajuokos objektas dėl jo produkcijos, dėl darbo kokybės, dėl diskutavimo kultūros, ir tai labai liūdna. Tačiau tai (kandidatų egzaminavimas – LRT.lt) yra utopinė idėja, nes egzistuoja teisė rinkti ir būti išrinktam. Tai būtų kolizija su demokratija“, – įsitikinusi R.Vainienė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis idėjos populiarumą aiškina visuomenės noru valdžioje matyti profesionalus, tačiau antrina R.Vainienei, kad tokia idėja visų pirma pamintų demokratinius principus.
„Tokia nuostata rinkimų įstatyme būtų nedemokratiška. Pagal tai, kaip mes suvokiame demokratiją, viena svarbiausių žmogaus politinių teisių yra balsuoti, prisidėti prie šalies sprendimų. Tai taip pat reiškia, kad jis turi teisę kandidatuoti. (...) Demokratijos principas yra toks – kas tu bebūtum, ką tu bebūtum baigęs, bet jei atitinki reikalavimus dėl šalies pilietybės, amžiaus ir t.t., tu gali kandidatuoti. Bet [tikrinti] dėl viso kito? Negali būti tokių dalykų. (...) Reikia akcentuoti, kad tokia idėja yra ydinga – ji formuoja įsivaizdavimą, kad demokratinis procesas būtų galimas apribojant kažkieno teises“, – teigia politologas.
Tokia idėja yra ydinga – ji formuoja įsivaizdavimą, kad demokratinis procesas būtų galimas apribojant kažkieno teises.
Jo paminėtos nuostatos įtvirtintos Seimo rinkimų įstatyme. Anot šio dokumento, norintiems kandidatuoti į Seimo narius kelią užkirsti gali tik tokie atvejai: jei jie neturi Lietuvos pilietybės; nėra sulaukę 25-erių; nuolat negyvena Lietuvoje; nėra veiksnūs; likus porai mėnesių iki rinkimų dar nėra atlikę teismo nustatytos bausmės ar jau yra buvę pašalinti iš Seimo apkaltos būdu. Visa kiti ribojimai, taip pat – dėl išsilavinimo, yra draudžiami.
Kad ši idėja gali neatitikti ne tik įstatymo nuostatų, bet ir demokratinių vertybių, mano ir L.Matjošaitytė. Anot jos, lemiamą žodį turėtų tarti Konstitucinis Teismas, nustatydamas, ar įstatymą turėtų būti leidžiama keisti.
„Jei būtų įrašyta, kad Seimo nariu gali būti tik specialiųjų žinių turintys kandidatai, kai kurie asmenys negalėtų pretenduoti ir taip būtų pažeistos jų teisės. (...) Kodėl tam tikro išsilavinimo kandidatai gali būti Seimo nariais, o kiti negali? Jei būtų nustatytas reikalavimas, kad tik teisininkai gali būti parlamento nariais, tai kuo blogesni yra ekonomistai, baigę politikos mokslus ir t.t. Natūralu, kad kiekvienas žmogus negali turėti žinių apie viską ir puikai viską išmanyti“, – mano VRK pirmininkė.
Blogiau ir rinkėjams, ir valstybei
Anot pašnekovų, tokios idėjos pritaikomos tik nedemokratinėse valstybėse. Viena tokių – vienu iš Azijos „tigrų“ vadinamas Singapūras, kuris dėl spartaus ekonomikos augimo ir susikurtos gerovės linksniuojamas kaip vienas geriausių sėkmės istorijų pavyzdžių. Taip pat ši mažytė Pietryčių Azijos valstybė išsiskiria ir tuo, kad taiko aukštus reikalavimus politikams.
Tačiau, kaip primena M.Jastramskis, Singapūras – nedemokratinė valstybė, kurioje „rinkimų rezultatais stipriai manipuliuojama“, o sekant šios valstybės pėdomis demokratinius procesus stebinčios organizacijos bei demokratiniais principais paremta Europos Sąjunga greičiausiai pasiųstų ne vieną pavojaus signalą.
Jam pritaria ir L.Matjošaitytė, kuri mano, kad norimų tikslų galima pasiekti ir kitais būdais.
„Žiūrėdama į Vakarų demokratinių valstybių patirtį, nerandu nei vienos valstybės, kuri taikytų tokius reikalavimus. Tokių tikslų būtų galima pasiekti ir kitomis dabar esančiomis priemonėmis – informacijos apie kandidatus skelbimu, debatais. Jei rinkėjas nori patikrinti kandidato intelektą, mes tam turime priemonių“, – mano pašnekovė.
Be to, internautų siūloma idėja gerokai apribotų rinkėjų pasirinkimo teisę, mat paskutinio, 2011 metais įvykusio, visuotinio surašymo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi vos 21,2 proc. gyventojų.
„Kuo daugiau reikalavimų kandidatams, tuo kandidatų mažiau ir tuo mažiau rinkėjams pasirinkimo“, – mano L.Matjošaitytė.
M.Jastramskio teigimu, svarbiausia yra ne tai, kad parlamentaras būtų įgijęs gerą išsilavinimą, o tai, kad jis atitiktų žmonių lūkesčius.
„Politinei valdžiai nėra taikomi tie patys kriterijai kaip egzaminuojant dėl darbo, pavyzdžiui, įmonės vadovui. Politinis atstovavimas reiškia žmonių politinį pasitikėjimą. Tad jei žmonės pasitiki žmogumi, kuris neturi aukštojo mokslo diplomo, tai yra gerai, nes tai yra žmogaus teisė“, – mano politologas.
