Nepaisant Kauno miesto savivaldybės atsisakymo suteikti leidimą LGBT eitynėms Laisvės alėjoje, teismas yra įpareigojęs savivaldybės administraciją iki rugsėjo 1 dienos suderinti eitynių, kurios turėtų įvykti šeštadienį, maršrutą.
Laukusi kone iki paskutinės apskundimo termino dienos, savivaldybė pateikė apeliacinį skundą.
„Kaunas Pride“ organizatoriai ruošiasi eitynėms.
V.Matijošaitis, pirmadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus apie Kaune planuojamas LGBT eitynes, sakė, kad jam visi lygūs.
„Man visi miestiečiai yra miestiečiai ir tegul sprendžia teismai“, – teigė jis.
Tačiau paklaustas, ar savivaldybė išsiaiškino mieste praėjusią savaitę tvyrojusios smarvės šaltinį, V.Matijošaitis mestelėjo, suprask, esą gal smirda dėl planuojamų eitynių.
Jis juokdamasis atsakė: „Tai gal, vat, šeštadienis tas ir artėja. Ne, juokauju.“
Priminė A.Zuoko pasisakymą
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius V.Matijošaičio pasakymą apibūdino kaip prasto politinio skonio išraišką.
Tai, kas dabar vyksta Kaune, jam primena procesus, vykusius Vilniuje 2013 metais rengiantis „Baltic Pride“ eitynėms pagrindinėje sostinės gatvėje Gedimino prospekte.
„Aš, klausydamas dabartinius Kauno mero papokštavimus, atsimenu tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko pasakymą.
Tada jis į televizijos kamerą teigė, kad, nepaisant to, jog skundžia sprendimus dėl „Baltic Pride“ organizavimo Gedimino prospektu teismui, jis esą jokiu būdu nėra homofobiškų politinių pažiūrų, nes tą dieną vilki žydros spalvos marškinius.
Kaip tokius juokus ir galima vertinti? Kaip ir minėjau, kaip prastą politinę komunikaciją ir beskonybę“, – komentavo T.V.Raskevičius.
Jis pabrėžė, kad kiekvieno politiko priedermė ir pareiga yra užtikrinti konstitucines piliečių teises. Viena jų – į taikius susirinkimus.
„Labai apmaudu, kad politikai leidžia sau selektyviai taikyti įvairioms visuomenės grupėms taikomą apsaugą. Nors turėtų būti užtikrinama teisės naudotis nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų“, – kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas.
T. V.Raskevičius tikisi, kad teismas Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl eitynių apsvarstys skubos tvarka ir priims sprendimą iki šeštadienį suplanuoto renginio.
Priešingu atveju, pasak jo, mūsų valstybėje formuotųsi teisinio neapibrėžtumo situacija, kai atsakingos institucijos nesugeba laiku priimti sprendimo ir renginiai vyksta gaivališkai, reaguojant į tam tikrus visuomenėje esančius impulsus.
„Mes matėme tokią situaciją birželio mėnesį, kai nesankcionuotas šeimų maršo mitingas tris dienas vyko prie Seimo ir kitų Vilniuje esančių valdžios objektų. Tai aš labai tikiuosi, kad tokios situacijos šeštadienį Kaune pavyks išvengti.
O aš renginyje planuoju dalyvauti tuo atveju, jeigu bus atitinkamų institucijų atitinkami sprendimai. T. y. kai bus sankcionuotas renginys“, – nurodė T.V.Raskevičius.
Vertina neigiamai
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė V.Matijošaičio pasisakymą teigė vertinanti vienareikšmiškai neigiamai.
Anot jos, iki šiol viešojoje erdvėje Kauno miesto savivaldybės komunikacija dėl eitynių buvo gana suturėta, tarsi bandant apeliuoti į racionalius dalykus, sakyti, kad teismo procesas, pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimas neturi nieko bendro su savivaldybės nuostatomis dėl asmenų, kurie nori žygiuoti eitynėse, nori būti matomi, kalbėti apie problemas, susijusias su LGBT+ bendruomene.
„Šiuo atveju turbūt merui vis dėlto prasprūdo tai, dėl ko ir atrodė, kad tas renginio maršruto suderinimas stringa. Tai yra tiesiog elementari nepagarba ir, matyt, nelaikymas šitos bendruomenės kažkokia verta pagarbos. Jis sakė, kad jam visi yra lygūs, matyt, vis dėlto ne visai visi yra lygūs“, – sakė žmogaus teisių gynėja.
J.Juškaitės teigimu, žmonės gali turėti skirtingas pažiūras, skirtingai žiūrėti į tuos pačius klausimus ir įsivaizduoti LGBT bendruomenės teisių įgyvendinimą.
Tačiau ji pabrėžė, kad tokie „juokeliai“, kaip V.Matijošaičio, neturi nieko bendro su pagarbia komunikacija, bandymu įsiklausyti, nesityčioti, nežeminti, plėtoti diskusiją ir visuomenės telkimu.
„Šitoje vietoje Kauno miesto meras turbūt tiesiog įsirašė tarp tų politikų, kuriuos mes matome nacionalinės politikos lygmenyje, kurie etikos, mandagaus bendravimo, bandymo telktis, o nesiskaldyti, neniekinti vieni kitų nemato kaip kažkokio svarbaus mūsų visuomenei dalyko.
Tenka apgailestauti, kad pastaruoju metu tų politikų, galbūt ir tam tikrų viešųjų asmenų, kurie bando per homofobinius, transfobinius pasisakymus ir argumentus mobilizuoti savo rinkėjus, palaikančiuosius, iš tikrųjų pastaruoju metu turbūt yra padaugėję ir tai neramina“, – pabrėžė J.Juškaitė.