Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal kalinių skaičių tenkantį 100 tūkst. gyventojų ir bendrijos vidurkį viršija dvigubai.
„Kad tai neveiksminga, liudija kitas faktas – Lietuvoje daugiausiai iš ES šalių – net 62 proc. nuteistųjų įkalinimo įstaigose bausmę atlieka pakartotinai“, – sako ministras.
Ir ši situacija išties yra problemiška, tačiau Vilniaus universiteto mokslininkas G.Sakalauskas tvirtina, kad politikai niekaip jos nekeičia.
„Šis įstatymų paketas – bandymas teisiniais instrumentais išspręsti problemas, kurios nėra teisinės, – tvirtina mokslininkas. – Iš to plano nė vienas pakeitimas nėra gyvybiškai būtinas ir nesprendžia esminių problemų.“
Pašnekovas vardina esmines įkalinimo sistemos problemas: tai komunikacija sistemos viduje, pareigūnų motyvacija, kalinių užimtumas, įvairūs infrastruktūros klausimai.
„To per įstatymus neišspręsi. Tai išspręsti daug sunkiau. Bet jie mėgina parodyti, kad kažkas yra daroma“, – sako jis.
Padėtų naujas pavyzdinis kalėjimas
Planas mažinti kalinių skaičių Teisingumo ministerijoje gimė lygiagrečiai su sprendimu uždaryti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
ČIA GALITE PERŽIŪRĖTI 15MIN FOTOPASAKOJIMĄ APIE LUKIŠKIŲ KALĖJIMO ISTORIJĄ
Jau 2014 metais Vyriausybės nutarimu sudėliotas planas, kaip uždaryti įkalinimo įstaigą sostinės centre, tačiau tada pripažinta, kad būtina statyti naują pastatą netoli Vilniaus. Vėliau planas pakeistas ir naują įkalinimo įstaigą nutarta statyti prie Šiaulių.
Įsivaizdavimas, kad dabar uždėsime apykojes ir visi integruosis, tai visiškai naivumas.
Dar ankstesnių vyriausybių valdymo metu parengta vieta, pastatyta tvora, o 2017 m. pabaigoje bendrovei „Versina“, laimėjusiai konkursą, buvo pavesta iki 2019 m. sausio už 8,7 mln. eurų pastatyti administracijos, medicinos ir paskirstymo pastatą.
„Naujos įkalinimo įstaigos Šiauliuose pastatymas“, – tokį darbą savo programoje 2020-aisiais pabaigti buvo nutarusi Vyriausybė.
Pernai buvo paskelbtas naujas konkursas likusių penkių naujojo komplekso prie Šiaulių pastatų statybai, nustatyta dalyvių eilė, ruoštasi sutarties pasirašymui, tačiau staiga viskas nukirsta lyg kirviu – konkursas nutrauktas.
E.Jankevičius pareiškė, kad naujos įkalinimo įstaigos statyti nesiruošiama, nes planuojama mažinti kalinių skaičių. 15min jau rašė, kaip toks sprendimas teisėsaugą įvėlė į chaosą, o likusios įkalinimo įstaigos – perpildytos.
Anot G.Sakalausko, sprendimas nestatyti naujos įkalinimo įstaigos Lietuvoje – klaidingas.
„Didžiausios problemos nėra teisės aktuose. Pirmiausia jos vadyboje, infrastruktūroje, – kalbėjo jis. – Todėl sprendimas nestatyti naujo kalėjimo yra labai blogas. Tai būtų šansas sukurti viską nuo nulio, pavyzdinę įstaigą su visa infrastruktūra, su pritaikytomis patalpomis ir darbuotojams, ir kaliniams.“
Uždės tūkstančius apykojų, kaina – 12 mln. eurų
Viena iš pagrindinių E.Jankevičiaus idėjų – dažniau skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o maždaug 3 tūkstantiems nuteistųjų užmauti apykojes. Kalbėdamas su 15min ministras džiaugėsi „kalėjimo namuose“ idėja.
Tokia idėja sparčiai populiarėja ir daugelyje Vakarų Europos valstybių, visgi Europos Tarybos rekomendacijose siūloma elgtis atsargiai ir nesistengti visų papuošti apykojėmis.
„Užsienio valstybės šią priemonę plėtoja atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektroninį stebėjimą nuo 85 iki 95 proc. nuteistųjų sėkmingai baigia elektroninio stebėjimo programą“, – nurodo Teisingumo ministerija.
Moksliniai tyrimai šiuo klausimų kol kas nėra labai išsamūs, tačiau remiantis naujausiais duomenimis, išvada vienareikšmiška: apykojės atgraso nuo nusikaltimų darymo, tačiau teigiamai prie nuteistųjų resocializacijos neprisideda.
G.Sakalauskas į ministerijos planus žvelgia itin kritiškai ir vadina tai bandymu išrasti dviratį.
„Galbūt dviratį bandoma atrasti sąžiningai, o gal ir nelabai, ta prasme, kad kažkas turi labai ryškų verslo interesą ir nori tai brangiai parduoti valstybei, – kalbėjo jis. – Tai taikoma labai išimtiniais ir retais atvejais, kai žmogų reikia kontroliuoti tam tikrą laiką, kur jis vaikšto ir ką daro, nes tai kainuoja labai brangiai.“
Kokia tiksliai šios idėjos kaina, pasakyti sudėtinga, tačiau tikėtina, kalbame apie daugiau nei dešimt milijonų eurų. Prieš keletą metų Lietuva nusipirko 125 elektroninio stebėjimo priemones, tai atsiėjo 550 tūkst. eurų. Ministerija planuoja per kelerius metus papildomai įsigyti dar maždaug 2,5 tūkst. apykojų. Preliminari tokio pirkinio kaina – bene 12 mln. eurų.
„Tai ganėtinai brangus žaidimas, aišku, pigesnis nei kalėjimas, bet daug kartų brangesnis nei paprasta žmogaus priežiūra probacijos tarnyboje, – Tyrimai rodo, kad apykojės duoda net priešingą efektą, nuteistiesiems nepatogu, jie slepia nuo artimųjų, yra techninių problemų, jos sugenda, probacijos pareigūnai važiuoja, tikrina“, – sako G.Sakalauskas.
Anot jo, apykojes rekomenduotina dėti išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, prižiūrėti, ar dėl pedofilijos teisti žmonės nesilanko, kur neturėtų, stebėti, ką laisvėje veikia narkotikų prekeiviai.
„Apykojė neintegruoja į visuomenę, tai tiesiog kontrolės priemonė ir ji negali būti savitikslė. O tas įsivaizdavimas, kad dabar uždėsime apykojes ir visi integruosis, tai visiškai naivumas. Nors gal kažkas tiesiog nori labai brangiai apykojes parduoti“, – svarstė G.Sakalauskas.
Įstatymais dangsto ministerijos aplaidumą
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacija (ONKTDA) itin kritikuoja šį įstatymų paketą ir tvirtina, kad dalis pakeitimų daroma siekiant uždangstyti įstatymų pažeidimus, atsiradusius dėl Lukiškių TI-K uždarymo. Pavyzdžiui, iš įstatymo išvis išbraukiami nepilnamečių pataisos namai.
„Tai žingsnis atgal bandant pateisinti dabar esančią padėtį, kai nepilnamečių pataisos namuose bausmes atlieka pilnamečiai asmenys“, – rašo ONKTDA.
Kitas pakeitimas įstatymuose – tai galimybė tardymo izoliatoriams vykdyti ir kitas pataisų įstaigų funkcijas. O iš esmės tai reiškia, kad suimtuosius galima laikyti pataisos namuose kartu su nuteistaisiais.
„Suimtųjų laikymas pataisos namuose pažeidžia jų teises, nes pataisos namuose gali būti laikomi tik nuteistieji, jau nekalbant apie visai kitas laikymo, izoliavimo, saugumo ir kt. sąlygas“, – užsimena ONKTDA.
G.Sakalauskas šį pakeitimą irgi vertina kritiškai, nes sąlygos tardymo izoliatoriuose visai kitokios.
„Visa infrastruktūra: darbo, pasimatymų, medicininė, laisvalaikio, ji visai kitokia pataisos namuose. Tuos žmones vien dėl to izoliuoti tardymo izoliatoriaus sąlygomis – keista“, – sako jis.
ONKTDA šį sprendimą aiškina tuo, kad po Lukiškių uždarymo suimtųjų neliko kur laikyti, tad ministerija taip išsprendė šią problemą. Asociacija akcentuoja, kad nuteistieji gali daryti poveikį suimtiesiems ir galbūt prieš juos imtis net fizinio smurto.
Teisingumą vykdo tik teismai, o siūlomais pakeitimais norima leisti Kalėjimų departamentui savo nuožiūra keisti teismų paskirtas bausmes, jų atlikimo vietą.
G.Sakalauskas pritaria pastaboms ir dėl nepilnamečių įstaigų naikinimo. Jis atkreipia dėmesį, kad ir iki šiol įstaigose buvo laikomi asmenys iki 24 metų.
„Bet daugumoje Europos šalių yra atskira labai aiški įstaiga. Jie turi visai kitokią kultūrą, įstaigos dažnai būna progresyvesnės, – komentavo mokslininkas. – Tas naikinimas – labai pragmatiškas, nes ministerija turbūt nori, kad Kauno pataisos namai atitektų visiems.“
Grėsmės ir dėl kalinių skirstymo
Dar vienas pakeitimas, kurį kaip grėsmę įvardina ONKDTA, tai sprendimas nuteistuosius po įkalinimo įstaigas skirstyti Kalėjimų departamentui.
Iki šiol teismas nuspręsdavo, kur nuteistasis atliks bausmę – ar pataisos namuose, ar kalėjime, ar atvirojoje kolonijoje, ar dar kokiu nors režimu.
„Tai kelia klausimą, ar tai neprieštarauja Konstitucijos 109 str., nes teisingumą vykdo tik teismai, o siūlomais pakeitimais norima leisti Kalėjimų departamentui savo nuožiūra keisti teismų paskirtas bausmes, jų atlikimo vietą, net nederinant to su teismais, kaip kad yra dabar“, – atkreipia dėmesį ONKDTA.
Visgi G.Sakalausko teigimu, tai žingsnis Vakarų valstybių link ir jis problemų čia neįžvelgia.
„Daugumoje šalių yra taip, kad nuteistuosius įkalinimo sistemos viduje skirsto pati įkalinimo sistema. Kur, koks asmuo į kokį režimą keliauja, priklauso tik nuo jo paties elgesio. Grėsmių čia nenumatyčiau“, – sakė jis.
Išspręstų vienintelis pakeitimas
Apibendrindamas priimtą įstatymų paketą, G.Sakalauskas sako didelių pokyčių nesitikintis. Anot jo, nors ir praplėstos galimybės anksčiau laiko paleisti kalinius, taip pat dažniau skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, klausimas, kaip į tai pažiūrės teisėjai.
„Tai ne pirma panaši reforma. Buvo lygtinių paleidimų reforma. Buvo norima gero, bet kai tai nėra ilgai komunikuojama teisėjams, prokurorams, probacijos pareigūnams, įkalinimo įstaigos darbuotojams, neaišku, kokią žinią jie gaus.
Pavyzdžiui, dabar numatomas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Mano supratimu, tai nesąmonė, niekam tokio nereikia. Būtų daug paprasčiau pasakyti: ir už sunkius nusikaltimus galima atidėti bausmės vykdymą.
Bet kaip teisėjai pažiūrės į tokį institutą, niekas nežino. Ar taikys, ar netaikys. Gal net labiau griežtins baudžiamąją atsakomybę, pavyzdžiui, mąstys taip: dabar galiu atidėti dalį bausmės, tai taip ir padarysiu, nors anksčiau gal būčiau atidėjęs ir visą bausmę“, – aiškino jis.
Anot G.Sakalausko, ženkliai nuteistųjų skaičių sumažintų Baudžiamojo kodekso 62 str. (BK) įtvirtinto bausmės vidurkio taisyklės pakeitimas. Dėl šios taisyklės vidutinė įkalinimo bausmė Lietuvoje siekia daugiau nei 5 metus.
Kaip pavyzdį jis įvardina plėšimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje sankcija už šį nusikaltimą yra nuo 2 iki 10 metų. Pagal BK 62 str., teisėjas, skirdamas plėšikui bausmę, ima sankcijos vidurkį, tai yra 6 metus, o jau tada griežtina arba švelnina bausmę, atsižvelgdamas į aplinkybes.
„Tokių dalykų nėra jokioje Europos šalyje, – kalbėjo G.Sakalauskas. – Reikia imti mažiausią numatytą bausmę ir žiūrėti, kiek ją verta griežtinti. Pavyzdžiui, sankcijos už plėšimą visoje Europoje panašios, tačiau realios bausmės už šį nusikaltimą, pavyzdžiui Nyderlanduose, Vokietijoje, skaičiuojamos mėnesiais, o pas mus – metais. Tai ta taisyklė, jei ją pakeistume, atstotų visa tai, kas parašyta tame įstatymų pakete, ir galiausiai veiktų.“
Yra ir gerų dalykų
Tiesa, ne viskas šiame įstatymų pakete blogai, G.Sakalauskas įvardino ir keletą pozityvių pokyčių.
„Man patiko idėja, kad baudos bausmė nebūtų keičiama į arešto. Tai gerai, nes kai žmonės nesumoka baudų, jie keliauja į įkalinimo įstaigą. Dabar tai bus keičiama į laisvės apribojimą ir viešuosius darbus“, – sakė jis.
Kitas pakeitimas, kad pirmą kartą už neatsargų ar nesunkų nusikaltimą teisiamam asmeniui nebūtų skiriama su areštu ar laisvės atėmimu susijusi bausmė.
„Anksčiau buvo galima skirti arešto bausmes. Kai kurie gudrūs teisėjai, net mokslininkai buvo išvystę teoriją, kad areštas nėra laisvės atėmimas. Bet tai nesąmonė. Dabar aiškiai pasakoma, kad areštas yra laisvės atėmimas ir to reikia vengti“, – sakė jis.
Dar vienas geras pakeitimas, kad probacijos tarnyba įpareigojama intensyviau dirbti su nuteistuoju ir raginti vykdyti įpareigojimus, pavyzdžiui, viešuosius darbus.
„Anksčiau būdavo, kad jei jis 5 minutes pavėluoja į darbą, iškart kreipiamasi į teismą prašant keisti bausmę. – Visų šalių probacijos tarnybos stengiasi, motyvuoja, kviečia, klausia, nes stengiasi, kad žmonės neiškristų iš visuomenės“, – sakė G.Sakalauskas.
Kitas geras pakeitimas – savanoriškas prisistatymas į pataisos įstaigas. Anksčiau nuteistuosius, įsiteisėjus bausmei, pristatydavo policija ar konvojaus pareigūnai. Dabar atvykti jis galės ir pats.
