Šiame dokumente įvertinta pažanga, kurios Lietuva pasiekė stiprindama Seimo narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevenciją. GRECO ekspertai vertino jų etikos principus, elgesio taisykles ir interesų konfliktus, draudimus bei apribojimus užsiimti tam tikra veikla, turto, pajamų ir įsipareigojimų deklaravimą, taikomų taisyklių įgyvendinimą bei informuotumą.
Kovą vykusios plenarinės sesijos metu Lietuvos pažanga, įgyvendinant GRECO rekomendacijas, pateiktas Lietuvai ketvirtojo vertinimo etapo metu, įvertinta labai gerai. Ekspertai konstatavo, kad Lietuva tinkamai įgyvendino arba tinkamai reagavo net į 10 iš 11 pateiktų rekomendacijų.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, autoritetingos tarptautinės organizacijos įvertinimas patvirtina, jog Lietuva eina teisingu keliu įgyvendindama kovos su korupcija iniciatyvas.
„Lietuva eina tinkamų reformų keliu, padedančiu didinti valstybės atsparumą korupcijai, tačiau ir toliau turime stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų, prižiūrinčių, kaip Seimo nariai, prokurorai ir teisėjai laikosi elgesio taisyklių, įsipareigojimų deklaravimo ir kitų panašių principų. Kovos su korupcija koordinavimas yra vienas svarbiausių Teisingumo ministerijos prioritetų, todėl Lietuva ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su GRECO tobulinant antikorupcines priemones“, – pabrėžia teisingumo ministrė E.Dobrovolska.
Lietuva pagirta už korupcijos prevencijos priežiūrą įgyvendinančių institucijų taikomas veiksmingas priemones, susijusias su privačių interesų deklaracijų stebėsena.
GRECO ekspertų vertinimu, Seimo narių korupcijos prevencijos srityje pažangos padėjo pasiekti pradėti tiesiogiai transliuoti Seimo komitetų posėdžiai, skelbiamos jų darbotvarkės, darbiniai dokumentai bei išvados.
Gerosios patirties pavyzdžiais įvardinti: lobistinės veiklos reglamentavimas; nustatyti parlamentarų privačių interesų deklaracijų teikimo ir viešinimo organizavimo aspektai; sukurtas specialus registras, didinantis tokių deklaracijų stebėsenos veiksmingumą; organizuojami specialūs Seimo narių mokymai, padedantys užtikrinti parlamentarų informuotumą ir žinias privačių interesų deklaravimo klausimais.
GRECO akcentavo, jog viena iš veiksmingiausių teisėjų korupcijos prevencijos priemonių – įsigalioję Teismų įstatymo pataisos, kuriomis pakeistas Kandidatų į teisėjus atrankos komisijos narių skyrimas, peržiūrėta Komisijos sprendimų dėl procedūrinių priežasčių apskundimo tvarka, Teisėjų tarybai suteiktas didesnis vaidmuo teisėjų atrankos procedūrose.
Ekspertai įvardino, kad prokurorų korupcijos prevencijos padėjo siekti nauji prokurorų skyrimo nuostatai, suteiktas didesnis vaidmuo prokurorų atrankos komisijoms, pradėti rengti reguliarūs mokymai apie interesų konfliktus bei etinius klausimus, taip pat Prokurorų etikos komisijai suteikta galimybė teikti pasiūlymus.
GRECO atstovų teigimu, Lietuvai dar reiktų tobulinti rekomendacijos, skirtos Seimo nariams, įgyvendinimą. Ekspertai pažymėjo, kad Seimas dar neperžiūrėjo savo statuto ir nenustatė aiškių taisyklių, kaip didinti informuotumą, užtikrinant Seimo narių atsparumą korupcijai tiek institucijos lygmeniu, tiek individualiai. Todėl įvardinta, kad ši rekomendacija įgyvendinta tik iš dalies.
Kadangi Lietuva padarė didelę pažangą įgyvendindama ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, šios rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos priėmimas užbaigia Lietuvos ketvirtojo vertinimo etapo atitikties procedūrą. Tačiau Lietuva gali ir toliau informuoti GRECO apie pokyčius, susijusius su nepilnai įgyvendinta rekomendacija.
GRECO tikslas – didinti šalių narių gebėjimą kovoti su korupcija, stebint, kaip jos įgyvendina Europos Tarybos kovos su korupcija standartus. Organizacija padeda nustatyti nacionalinių kovos su korupcija priemonių trūkumus, skatina imtis būtinų teisinių, institucinių ir praktinių reformų. Be to, GRECO narės gali pasidalyti geriausia korupcijos prevencijos ir tyrimo praktika.
Europos Taryba GRECO įsteigė 1999 m., jos narėmis šiuo metu yra 49 valstybės. Lietuva GRECO nare tapo 1999 m. gegužės 3 d.
