Izraelio vyriausybės vadovas į ES būstinę Briuselyje atvyko po daugiau kaip 20 metų pertraukos.
Diplomatų teigimu, iš pradžių Izraelio premjerą atvykti į neformalius pusryčius, rengiamus prieš oficialų susitikimą, pakvietė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Reaguodama į iniciatyvą, netrukus Izraelio premjerą oficialiai ES vardu pakvietė bendrijos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, pirmininkaujanti ES ministrų posėdžiams. Tačiau ji kartu panašų kvietimą išsiuntė ir palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui.
„Dėkoju už šį kvietimą, jums Federica ir Lietuvos vyriausybei“, – pradėdamas spaudos konferenciją sakė B.Netanyahu.
L.Linkevičius sakė, kad susitikimas prie pusryčių stalo truko daugiau kaip dvi valandas – ilgiau nei planuota.
„Ši mūsų iniciatyva pasiteisino, ir, drąsiai galima sakyti, buvo naudinga. Jeigu tos iniciatyvos nebūtų, tai nebūtų įvykęs ir šis susitikimas“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė L.Linkevičius.
Dėkoju už šį kvietimą, jums Federica ir Lietuvos vyriausybei.
Jis tikino, kad dėl iniciatyvos negirdėjo jokio nepasitenkinimo iš F. Mogherini.
Lietuva pastarąjį dešimtmetį tapo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES. Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante.
Stebėtojų teigimu, proizraelietišką Lietuvos politiką iš dalies gali lemti diplomatinių pozicijų derinimas su Jungtinėmis Valstijomis ir Lietuvos žydų istorija. Pastaruoju metu Lietuva ir Izraelis taip pat suintensyvino dvišalius ryšius karinėje ir ekonominėje srityse.
Jeruzalės fonas
L.Linkevičiaus teigimu, nors šalių pozicijos skiriasi, tiesioginis dialogas būtinas, jei ES nori aktyviau įsitraukti į Artimųjų Rytų taikos procesą.
„Mūsų pozicijos daugeliu atvejų yra skirtingos – ir dėl nausėdijų statybos okupuotose teritorijose, ir dėl dviejų šalių (Izraelio ir Palestinos – BNS) sprendimo, dėl Irano vaidmens“, – sakė ministras.
Jis sakė iš Izraelio premjero išgirdęs poziciją, kad pagrindinė konflikto priežastis yra oponentų nenoras pripažinti valstybės teisės egzistuoti.
„Svarbiausias dalykas, ko Izraelis siekia, teisė egzistuoti Izraeliui kaip valstybei. Nuolatinis apšaudymas iš Gazos sektoriaus raketomis, savižudžių išpuoliai, teroro aktai rodo, kad nėra tokio susitaikymo, ir tai, Izraelio premjero nuomone, yra pagrindinė priežastis, kodėl nėra tokio susikalbėjimo“, – teigė L.Linkevičius.
Susitikimas surengtas netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pripažįstantis Jeruzalę Izraelio sostine. Daugelis Europos politikų perspėjo, kad šis žingsnis gali apsunkinti taikos derybas.
Nepaisant to, kaip klostosi dabar įvykiai arba kai kurios vienašališkos iniciatyvos, vis tiek ateitis priklauso dvišalėms deryboms.
Izraelis Jeruzalę vadina nedaloma šalies sostine. Palestiniečiai nori, kad rytinė miesto dalis taptų jų būsimos valstybės sostine.
L.Linkevičiaus teigimu, nei Lietuva, nei kitos Europos šalys neketina sekti JAV pavyzdžiu, ir toliau mano, kad Jeruzalė gali būti ir būsimos Palestinos sostinė.
„Niekas iš ES šalių neplanuoja panašių žingsnių, juoba, kad Jeruzalės – būsimos dviejų šalių sostinės – statusas turėtų būti nuspręstas derybų keliu, tai tokių derybų sudėtinė dalis. Nepaisant to, kaip klostosi dabar įvykiai arba kai kurios vienašališkos iniciatyvos, vis tiek ateitis priklauso dvišalėms deryboms“, – kalbėjo ministras.
