„Kalbant apie Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimą, žinoma, kad yra sustiprinta kontrolė ir buvo labai laukiamas šis sprendimas, nes kiekvieną ketvirtį mums tenka atsiskaityti, ką Lietuva daro šiuo klausimu. Ir aš bijau, kad po šio Seimo sprendimo gali Europos Taryba imtis tam tikrų sankcijų, kokios tai sankcijos bus, ar tam tikros baudos, finansinis mokėjimas, ar kokių nors mūsų galimybių tarptautinėse institucijose stabdymas, sunku pasakyti“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė J.Bernatonis.
„Tačiau vienaip ar kitaip Lietuvos įvaizdžiui šis balsavimas Seime labai pakenkė“, – pridūrė ministras.
Seimas šią savaitę nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui atvėrusi kelią kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai, tuo tarpu už buvo 83 balsai.
Pataisos nepalaikė arba balsuodami susilaikė keturi liberalai, 19 konservatorių ir vienas Mišrios Seimo narių grupės narys, balsavime nedalyvavo pusė valdančiosios Darbo partijos atstovų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.
Premjeras Algirdas Butkevičius klausiamas, kokių veiksmų bus imtasi, kad Strasbūro teismo sprendimas būtų įgyvendintas, sakė, kad „reikės grįžti prie šito klausimo“.
„Aš savo poziciją esu išsakęs, aš manau, kad buvo pademonstruota žema politinė branda, žema politinė kultūra, ir buvo pasielgta labai neatsakingai“, – patį balsavimą komentavo A.Butkevičius.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
