Ketvirtadienį Seimo nariai balsavo dėl siūlymo, kad piliečiai, davę tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais galėtų nagrinėti bylas ir priimti sprendimus.
Tai nebūtų laikoma priverčiamuoju darbu.
Tarėjai ir „gyvoji teisė“
Anot Konstitucijos įstatymo projektą pristačiusio Seimo nario Juozo Bernatonio, tarėjo instituto įteisinimas įtrauktų piliečius į teismų darbą, jų įgyta patirtis gerintų teismų sistemos vertinimą.
„Siekiant suprasti teisiamo asmens elgesio motyvus ir galimą tam tikros bausmės poveikį, taip pat civilinio ginčo šalių tikruosius poreikius ir motyvus, reikia išmanyti tos socialinės grupės, terpės, kurioje jie gyvena, dirba bei siekia sėkmės, ypatumus. Todėl pritraukus įvairias socialines grupes atstovaujančius asmenis, [tarėjai] į teismo vertinimą atneštų požiūrių įvairovę, įvairiapusišką vertinimą ir teisingesnius sprendimus“, – teigė jis.
Taip pat, anot J.Bernatonio, visuomenės atstovai į teismus atneštų bendruomenėje vyraujantį supratimą, socialines normas arba „gyvąją teisę“, būtų įteisinta dar viena tiesioginės demokratijos forma, tai esą taptų apsauga nuo galimo poveikio teismui.
„Tarėjai padėtų teismams saugotis nuo korupcijos, veiktų kaip tam tikras stabdis“, – tikino politikas ir pridūrė, kad tarėjai teismuose taptų ir papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija, nes jie esą „gali apsaugoti teismą nuo politikų ar kitų trečiųjų asmenų spaudimo“.
M.Majauskas: sprendimus turi priimti ekspertai
J.Bernatonis teigė susipažinęs su trimis Teisės departamento išvadomis, jas pakomentavo. Po to klausimą jam uždavė konservatorius Mykolas Majauskas.
„Esu tos nuomonės, kad teisėje, kaip aviacijoje, medicinoje, sprendimus priimtų ekspertai. [...] Norėjau paklausti, kur rasite tiek ekspertų, ar vis tik siūlysite tarėjais būti jokios kompetencijos ir patirties neturinčius asmenis?“ – išvardijęs keletą teisės šakų klausė jis ir dar pasiteiravo, kaip bus užtikrintas tarėjų nepriklausomumas, nes Lietuva, kaip teigė M.Majauskas, „švogerių kraštas“.
„Ekspertai ir tarėjai yra du skirtingi dalykai. Ir dabar nagrinėjant specifines bylas yra kviečiami ekspertai, kurie išsako savo ekspertinę nuomonę, – atsakinėjo J.Bernatonis. – Čia mes kalbame apie visuomenės atstovavimą teisingumo vykdyme. Toks dalyvavimas yra užtikrintas visose demokratinėse valstybėse. Iš Europos Sąjungos valstybių tik Lietuvoje ir Latvijoje šiuo metu neturime tokios praktikos.“
Atsakydamas į klausimą dėl tarėjų nepriklausomumo, J.Bernatonis aiškino, kad su šia problema, korupcija susiduria visos valstybės.
„Švogeriai visur yra ir mes nesam blogiausi“, – teigė jis ir aiškino, kad tarėjai dalyvaus tų asmenų, kurių nepažįsta, bylose ir juos esą bus žymiai sunkiau paveikti nei nuolat dirbančius teisėjus.
J.Bernatonis: tarėjai nulemia jautresnį požiūrį
„Noriu paklausti, kokia yra jūsų nuomonė dėl tarėjų atsparumo visuomenės nuomonės spaudimui?“ – J.Bernatonio klausė Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė.
„Jeigu neatsižvelgiama į visuomenės nuomonę, kaip ji įsivaizduoja teisingumą, tai labai sunku teisingumą užtikrinti. Iš kitos pusės, pagal kodeksus [...], turi visi gauti pagal nuopelnus, todėl, bent jau kaip rodo praktika kitų valstybių, dalyvavimas tarėjų priimant sprendimus rezonansinėse bylose, yra labai svarbus ir kartais nulemia jautresnį požiūrį negu formaliai sprendžiant tuos klausimus“, – dėstė parlamentaras.
Jis taip pat pridūrė, kad tarėjų paveikumas visuomenės nuomonei priklausys nuo kiekvieno jų atsparumo, bet esą dabartinis „teismų uždarumas“ gimdo kitas žmonių problemas, pavyzdžiui, nepasitikėjimą.
J.Bernatonis tikino, kad Vyriausybė šiuo metu rengia įstatymų projektus, pagal kuriuos tarėjo institutas būtų įgyvendinamas.
Praėjusios kadencijos Seimas 2016 metais patvirtino koncepciją, kaip teismuose turėtų būti įteisinamas visuomenės atstovų dalyvavimas, rašo BNS.
Pagal ją, tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję mažiausiai vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą.
Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu.
-
Teisėja apie „valstiečių“ remiamą tarėjų idėją: valstybė patirs didžiules sąnaudas
-
Vyriausybės programoje – ypatingasis prokuroras, tarėjai, dviguba pilietybė
-
J.Sabatauskas: dėl tarėjų įteisinimo teismuose kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų
-
Tarėjai šalies teismuose: ar bus uždegta žalia šviesa?
Tarėjai nagrinėtų korupcinio pobūdžio bylas
Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.
Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo.
Seimas dėl tarėjo instituto įteisinimo balsuos du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Reikalinga, kad kiekvieną kartą „už“ pasisakytų 94 Seimo nariai.
Konstitucijos pataisos, jas įteisinus, įsigalios 2021 metų sausį.
Tikslą įteisinti tarėjo institutą Vyriausybė yra įrašiusi savo programoje.
