Susitikimas vaizdo ryšiu, vykęs pirmadienį vėlai vakare Vašingtono ir antradienį ryte Pekino laiku, truko „ilgiau nei planuota“ – pusketvirtos valandos, žurnalistams sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas.
„Pokalbis buvo pagarbus ir atviras“, – pridūrė jis.
Nors susitikimo tikslas buvo sumažinti nesantaiką tarp dviejų didžiųjų ekonominių ir geopolitinių varžovių, jo metu tvyrojo įtampa dėl Taivano – autonominės, demokratiškai valdomos salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi.
Kinų žiniasklaida po viršūnių susitikimo pranešė, jog Xi Jinpingas įspėjo J.Bideną, kad Taivano nepriklausomybės skatinimas būtų „žaidimas su ugnimi“.
„Kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose ketina pasinaudoti Taivanu, kad suvaldytų Kiniją. Ši linkmė – labai pavojinga ir panaši į žaidimą su ugnimi. Žaidžiantys su ugnimi nusvils“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Po prezidentų susitikimo Baltųjų rūmų išplatintas pareiškimas buvo gerokai santūresnis, tačiau tarp eilučių aiškiai juntamas griežtas J.Bideno nepritarimas vis agresyvesniam Kinijos elgesiui Taivano atžvilgiu.
„Taivano klausimu prezidentas J.Bidenas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos... griežtai nusistačiusios prieš vienašališkas pastangas pakeisti status quo arba sukelti pavojų taikai ir stabilumui abipus Taivano sąsiaurio“, – nurodė Baltieji rūmai.
Pareiškime atkartojama ilgametė JAV politika, pagal kurią Vašingtonas nepripažįsta salos nepriklausomybės, bet padeda jai kurti gynybinius pajėgumus.
Pasak vieno savo pavardės nenorėjusio skelbti amerikiečių pareigūno, per viršūnių susitikimą daug kalbėta apie Taivaną.
Anot jo, J.Bidenas taip pat išsakė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir masinių represijų prieš uigūrus šiaurės vakariniame Sindziango regione.
Abu prezidentai nuo J.Bideno inauguracijos sausio mėnesį dukart kalbėjosi telefonu, bet Xi Jinpingui dėl koronaviruso pandemijos atsisakant vykti į užsienį, pokalbis vaizdo ryšiu buvo vienintelis būdas tiesioginėms deryboms.
Pastangos išvengti konflikto
Baltieji rūmai pabrėžė, jog nesitikėjo, kad šis susitikimas atneš kokių nors konkrečių pokyčių. Jo tikslas buvo pasiremiant ankstesniais pokalbiais su Xi Jinpingu pratęsti kontaktus siekiant atsakingai valdyti dvišalius santykius, kuriems nutrūkus veikiausiai nepavyktų išvengti katastrofiškų padarinių.
Kreipdamasis į Xi Jinpingą J.Bidenas sakė, kad jiems, „kaip Kinijos ir Jungtinių Valstijų lyderiams, tenka atsakomybė užtikrinti, kad konkurencija tarp mūsų šalių neperaugtų į tyčinį ar netyčinį konfliktą“.
„Turime nustatyti tam tikrus bendrus kreipiamuosius bėgius“, – sakė prezidentas, kurio kreipimąsi į Kinijos vadovą buvo galima stebėti ekrane.
J.Bidenas pridūrė, kad tarp šalių turėtų būti „paprasta, atvira konkurencija“, ir pažadėjo „atvirą“ diskusiją.
Xi Jinpingas, pavadinęs J.Bideną savo „senu draugu“, pabrėžė, kad šalys turėtų glaudžiau bendradarbiauti.
„Drauge susiduriame su daugybe iššūkių. Kinija ir Jungtinės Valstijos, kaip didžiausios pasaulio ekonomikos ir nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, turi stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą“, – per vertėją sakė Kinijos prezidentas.
Po trumpų įžanginių kalbų, transliuotų ekrane, susitikimas pratęstas už uždarų durų.
Tiek J.Bidenas, tiek Xi Jinpingas pabrėžė būtinybę bendradarbiauti sprendžiant opiausias pasaulio problemas, ypač dėl COVID-19 ir klimato kaitos.
„Sveiki ir stabilūs Kinijos ir Amerikos santykiai būtini siekiant palaikyti taikią ir stabilią tarptautinę aplinką“, – sakė Kinijos lyderis.
Svarbus J.Bideno vidaus laimėjimas
Santykiai tarp supervalstybių smarkiai pašlijo valdant ankstesniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pradėjusiam prekybos karą su Kinija ir užsipuolusiam Pekiną dėl jo reakcijos į tarptautinį tyrimą, surengtą siekiant išsiaiškinti, kaip Kinijos Uhano mieste prasidėjo COVID-19 pandemija.
J.Bidenas konfrontacijai suteikė naujų aspektų, paversdamas ją platesne kova tarp demokratijos ir autokratijos.
Pirmadienį prezidentas pasiekė svarbų laimėjimą, kai pasirašė didžiausią per daugiau kaip pusę šimtmečio šalies infrastruktūros pertvarkymo planą, tapusį retu abiejų pagrindinių partijų ir Baltųjų rūmų bendradarbiavimo simboliu.
Paketas, kurio vertė – 1,2 trln. dolerių (daugiau kaip 1 trln. eurų), apima planus suremontuoti tiltus ir kelius, pakeisti grėsmę žmonių sveikatai keliančius švininius vandentiekio vamzdžius, sukurti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą ir išplėsti plačiajuosčio interneto sistemą.
Šis vyriausybės investicijų projektas bus didžiausias nuo nacionalinio automagistralių tinklo sukūrimo praeito amžiaus 6-ajame dešimtmetyje.
J.Bidenas šią iniciatyvą vadina svarbiu žingsniu stengiantis atsigriebti po daugelio Kinijos vyriausybės intensyvaus investavimo metų ir sako, kad ji įrodo, jog demokratijos gali konkuruoti.
„Pasaulis keičiasi, – sakė J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose. – Turime būti pasirengę.“
Nors, palyginti su D.Trumpo kadencijos retorika, Vašingtono tonas ne toks permainingas, įtampa dėl Taivano kelia pavojingos eskalacijos grėsmę.
Pastaruoju metu Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną. Spalio pradžioje, Kinijai minint Liaudies Respublikos įkūrimo metines, Pekinas pasiuntė prie Taivano rekordiškai daug karinių orlaivių.
JAV seniai laikosi politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.
Xi Jinpingas trumpame komentare žurnalistams sakė, kad kiekviena šalis turi rūpintis savo vidaus reikalais, tačiau neužsiminė apie JAV kritiką dėl Kinijos žvanginimo ginklais aplink Taivaną, masinių žmogaus teisių pažeidimų ar kitų opių problemų.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį atsakomybę už santykių gerinimą perkėlė J.Bidenui.
„Tikimės, kad JAV dirbs ta pačia kryptimi kaip ir Kinija, kad sutartume vieni su kitais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
