„Jolanta Blažytė: Dar vienas opiumas liaudžiai“, – skelbiama minfo.lt. Savamokslio psichoterapeuto Mariaus Gabrilavičiaus tinklalapyje dalijamasi feisbuke skelbtomis buvusios Viktoro Uspaskicho sutuoktinės mintimis.
Nuoroda į tekstą pasidalijo daugiau nei 560 socialinio tinklo vartotojų, o bendras su nuoroda atliktų veiksmų skaičius siekia beveik 2 tūkst. Moteris piktinasi, kad nuo gegužės mėnesio Lietuvoje taikomos elektromagnetinės spinduliuotės normos bus suvienodintos su rekomenduojamomis Europos Sąjungos (ES).
Daugiau apie spinduliuotės normų suvienodinimą – čia.
„Taršos normos“
„Jau š.m. gegužės 1 d. Lietuva iš sveikatos ministro gaus puikią dovanėlę – leidimą padidinti elektromagnetinės (EMF) taršos normas 10 kartų. Mat telekomunikacijos kompanijų atstovai skundžiasi bloga mobilaus ryšio kokybe“, – piktinasi verslininkė.
Tai nėra tikslu. Telekomunikacijų bendrovės skundėsi ne dėl blogo ryšio. Griežti spinduliuotės reikalavimai reiškė, kad norint palaikyti ryšį reikalinga daugiau mobiliojo ryšio bokštų. Kitaip tariant, kuo griežtesni reikalavimai, tuo silpnesni ryšio bokštai, juo daugiau jų reikia norint padengti šalies teritoriją.
„Taršos normos“, apie kurias kalba J.Blažytė – energijos srauto tankis, matuojamas vatais, tenkančiais kvadratiniam metrui (W/m2). 2015 m. pakeitus higienos normas leidžiamas energijos srauto tankis buvo padidintas nuo 0,1 W/m2 iki 1 W/m2. Nuo gegužės mėnesio norma padidės iki 10 W/m2.
Kalbama apie ribines normas visiems elektromagnetiniams dažniams pradedant nuo 10 kHz ir baigiant 300 GHz. Į šį diapazoną patenka ir dažniai, kurie bus naudojami 5G ryšio paslaugoms teikti. Norma didinama laikantis ES rekomendacijų.
Pastatų biologų pėdomis
J.Blažytės feisbuko įrašo naratyvas kuriamas remiantis į pensiją išėjusio fizikos profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario Jono Grigo 2019 m. pasirodžiusiu komentaru. Būtent ten įvardijama, kad 0,02 mikrovato kvadratiniam centimetrui siekiantis energijos srauto tankis yra saugus, o tuometė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė 2015 m. leido „saugias normas“ viršyti 5 tūkst. kartų.
Po profesoriaus tekstu tinklalapyje pozicija.org – jo paties komentaras, raginantis norinčius apie „mikrobanginės spinduliuotės žalą sužinoti daugiau“ skaityti tinklalapį e-smogas.lt. Šiame publikuojami J.Grigo tekstai, nurodoma, kad pateikiama informacija remiasi Pastatų biologijos ir tvarumo instituto (angl. Institute for Bau-Biology & Ecology, IBN) patirtimi.
Holistinį požiūrį į pastatų statybą skatinančio instituto internetiniame tinklalapyje nurodoma, kad šio tikslas – rengti pastatų biologus, kurie remtųsi instituto principais ir naudotų IBN sukurtą pastatų biologijos vertinimo metodiką. Šią sudaro 19 skirtingų parametrų. Vienas jų – energijos srauto tankis.
BNI tinklalapyje pateiktame interviu vertinimo standartų sudarytojas Wolfgangas Maesas neneigia, kad pagal priimtas konvencijas BNI taikomi metodai nėra moksliškai nuoseklūs. Pasak jo, laboratorijose atliekami tyrimai retai atspindi realią padėtį.
Pašnekovas interviu kalba ir apie itin žemus energijos srauto tankio reikalavimus, panašius į minimus J.Grigo. IBN atstovas pastebi, kad institutas „nežaidžia pagal priimtas taisykles“ ir nori apsaugoti nuo neterminio (angl. non-thermal) mikrobangų poveikio žmogui. Ar toks poveikis išties egzistuoja, vieningo sutarimo nėra.
Sovietmečio palikimas
J.Blažytės minima 50 tūkst. kartų viršijama norma yra išvestinis skaičius. 0,02 mikrovato kvadratiniam centimetrui yra 50 tūkst. kartų mažiau nei 10 W/m2.
Nors Lietuvoje tai – naujovė, Vakarų Europos šalyse norma įsigaliojo dar praėjusio amžiaus pabaigoje. 10 W/m2 normą saugia laiko Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO), Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR), Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija (ICNIRP).
ES rekomenduoja normos laikytis visoms Bendrijos narėms. Tarptautinių institucijų mokslininkai atlikę tyrimus nerado įrodymų, kad laikantis energijos srauto tankio normos žmonių sveikatai grėstų pavojus.
Rusiškoje akademinėje literatūroje nedideles normas raginama diegti siekiant apsisaugoti nuo Vakarų medicinoje nepripažįstamų susirgimų, remiamasi negalavimais, patirtais nuo nenustatyto dydžio spinduliuotės.
Supainiotos kategorijos
Verslininkė įrašą tęsia teiginiu, esą pagal elektromagnetinei spinduliuotei taikomus reikalavimus „Europa yra skirstoma į tris regionus“. Informacijos šaltiniu J.Blažytė naudoja Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto 2018 m. publikuotą tyrimą.
Tyrime valstybės skirstomos pagal tai, ar elektromagnetinei spinduliuotei apriboti taikomos ES rekomendacijos, nacionaliniai normatyvai, ar sritis teisiškai nėra reguliuojama.
Panašu, kad skaitydama ataskaitą „Vikondos“ valdybos pirmininkė susipainiojo. Skirtingai, nei teigia verslininkė, pirmai grupei priskiriamos valstybės, kuriose elektromagnetinės spinduliuotės ribojimai atitinka ES rekomendacijas. Reikalavimai yra teisiškai įpareigojantys.
Tai valstybės, kurių gyventojai „maudosi 50 tūkst. kartų didesnėje elektromagnetinėje radiacijoje“, nei rekomenduoja profesorius J.Grigas. Tai Kipras, Čekija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Malta, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Vokietija ir Slovakija.
Lietuvoje gegužę įsigaliosiančių reikalavimų energijos srauto tankiui laikosi ir Jungtinės Valstijos, Japonija bei Australija.
Antrai grupei priskiriamos šalys, kuriose ES rekomendacijų laikomasi, tačiau jos nėra įpareigojančios arba oficialių normų visai nėra. Šiai kategorijai priskiriamos Austrija, Danija, Latvija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė (JK).
Dėl nusistovėjusios praktikos Austrijoje, Švedijoje ir JK laikomasi 10 W/m2 maksimalios energijos srauto tankio normos. Paradoksalu, tačiau visų, išskyrus rumunų, žmones dešimtis tūkstančių kartų didesnėje elektromagnetinėje radiacijoje maudančių valstybių gyventojai už lietuvius gyvena ilgiau.
Į paskutinę grupę patenka griežčiausiai elektromagnetinę spinduliuotę reglamentuojančios ES valstybės – Belgija, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas ir Lenkija. Itin griežti reikalavimai taip pat taikomi Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje.
J.Blažytė daro išvadą, kad „ES rekomendacijos yra tik šakėmis ant vandens rašytos“. Tiesa, kodėl, jei daugiau nei pusė Bendrijos narių rekomendacijų laikosi, nepaaiškina.
Dalis šalių taiko papildomus elektromagnetinės spinduliuotės apribojimus greta, pavyzdžiui, mokyklų ar ligoninių, tačiau Bendrijos rekomendacijos to ir nedraudžia.
J.Blažytės įraše iškraipomas Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto tyrimas. Situacija vertinama remiantis neaiškios kilmės energijos srauto norma. Dėl šios priežasties klaidinama, esą 50 tūkst. kartų viršijamos saugios spinduliuotės normos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
