„Sustiprinančiąja doze besiskiepijančiųjų procentas, vertiname, kad tikrai geras. Matome šiek tiek mažėjantį intensyvumą, bet tikimės, kad panašų lygį išlaikysime“, – BNS antradienį sakė kanclerė.
Praėjusią savaitę pradėjus skiepyti 5-11 metų amžiaus vaikus, J.Grebenkovienė sako, kad tikimasi „panašaus ar net žemesnio aktyvumo“, nei 12-15 metų amžiaus grupėje – čia pasiskiepijusių bent viena doze yra apie trečdalis.
Anot jos, aktyviausiai 5-11 metų amžiaus vaikus skiepams registruoja vilniečiai.
„Bet skiepijasi tikrai nepasakytumėme, kad aktyviai, žiūrėsime, kaip bus. Su 12-15 metų grupe startas pradžioje nebuvo labai aktyvus, intensyvus. Tai ir su šita amžiaus grupe nelabai ir tikėjomės aktyvesnio skiepijimosi, jis yra toks, koks yra“, – kalbėjo kanclerė.
„Matyt, nesitikime šios grupės maksimaliai paskiepyti, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, kur yra 70-80 procentų ir daugiau, kadangi tai priklauso ir nuo tėvų apsisprendimo“, – sakė ji.
Tempai lėtėja
J.Grebenkovienė taip pat pastebi, kad besiskiepijančių pirmąja doze tempai toliau lėtėja, jų per dieną sulaukiama apie 2 tūkstančius. Be vaikų, pasyviausiai skiepijasi vyresni nei 80-ies gyventojai. Vis dėlto šios grupės imunizacijai perkopus 70 proc., tai, kanclerės vertinimu, nėra blogi rodikliai.
„Vertinant tai, kad esame didelę dalį populiacijos paskiepiję, labai didelio pirminio skiepijimosi neverta tikėtis (...) Bet iš tikrųjų, vyriausiųjų jau yra virš 70 proc., šiek tiek jaunesnėse amžiaus grupėse yra 75-80 ir daugiau. Tai – tikrai nemažas skiepijimosi lygis. Matome iš senjorų, kad jie labai aktyviai revakcinuojasi, tai labai džiugina“, – pabrėžė ji.
Kanclerės teigimu, neatmetama, kad vienas impulsų vyresniems gyventojams vis dar yra ir skiriama 100 eurų kompensacija, jie toliau raginami atvykti revakcinuotis trumposiomis žinutėmis – pastebima, kad po tokių žinučių registracija suaktyvėja.
Toliau veikia ir mobilios vakcinacijos komandos, ministerija prašo pagalbos ir šeimos gydytojų, kad šie savo pacientus skiepytis tiek pirmąja, tiek sustiprinančiąja doze paragintų skambučiais.
Pasak kanclerės, atskirų informacinių kampanijų raginant skiepytis artimiausių metu nenumatoma.
Trečias skiepas – būtinas
J.Grebenkovienė pabrėžė, kad sustiprinančioji dozė „kritiškai būtina“ į Lietuvą atkeliavus koronaviruso omikron atmainai, nes tai padeda išvengti paties viruso, o vis dėlto užsikrėtus, leidžia persirgti lengvai.
Ji taip pat tikisi, kad ministerijos planai paankstinti galimybę skiepytis sustiprinančiąja doze jau po trijų mėnesių nuo pilnos vakcinacijos bei plintanti omikron atmaina paskatins gyventojus apsispręsti.
Sprendimas atvertų galimybę anksčiau gauti sustiprinančią dozę apie milijonui gyventojų.
„Gauname daug paklausimų, ar galime paankstinti, nes žmonės mėgsta darytis antikūnų serologinius testus, jie mato, kad yra likę labai mažai antikūnų, jie nori kuo greičiau gauti sustiprinančiąją dozę, kad jaustųsi saugesni. Matome kol kas pozityvią tendenciją, tikimės, kad omikron atmaina kaip tik paskatins, o ne atbaidys nuo skiepijimosi“, – kalbėjo SAM kanclerė.
Statistikos departamento duomenimis, iki šiol mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta 1,9 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,3 mln. gyventojų, dar maždaug 520 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo apie 11,8 tūkst. žmonių.
5-11 metų amžiaus grupėje per parą paskiepyti 188 vaikai – jų vakcinacija kai kuriose savivaldybėse pradėta praėjusios savaitės viduryje ar antrojoje pusėje, o iki šiol paskiepytas apie 1 procentas šios grupės gyventojų.
