„Gali būti (padaugėjimas – BNS), bet tai tiktai rodo, kad ankstesnė sistema toje vietoje neveikė, jeigu vaikus reikėjo imti, o jie nebuvo imami. Realiai mes nesugalvojome kažkokių naujų kriterijų, kada reikia paimti vaiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė J.Maciejevskis.
Anot jo, iki šiol per metus laikinoji globa buvo nustatoma apie 2 tūkst. vaikų.
„Vertiname, kad dabar gali šoktelėti tas skaičius, bet tikimės, kad tai nebus kažkoks žymus šuolis, nes iš tiesų tikslas yra – kad vaikas liktų šeimoje, kad vaikas gyventų šeimoje su tėvais, nes tai labiausiai atitinka jo interesus. Vaiko paėmimas yra kraštutinė priemonė, kai kitu būdu negalime padėti“, – aiškino tarnybos vadovas.
Jis žadėjo, kad nuo šiol valstybė ir savivaldybės teiks didesnę pagalbą vaiką norinčiai susigrąžinti šeimai.
„Pagrindinis tos pagalbos aspektas yra būtent tas, kad šeima turi dėti pastangas, turi norėti pakeisti savo elgesį, kad vaikas grįžtų į šeimą. Tiktai kitas vėlgi aspektas – kad dabar turėtų būti ta pagalba intensyvesnė ir tėvams turėtų būti platesnis spektras paslaugų siūlomas“, – teigė J.Maciejevskis.
Jo teigimu, iki nuo liepos išsiplėtęs vaiko teisių apsaugos aparatas dar nėra visiškai užpildytas, bet jau dabar yra daugiau nei prieš pertvarką. Jo aiškinimu, šiuo metu tarnyboje iš 516 etatų užimta apie 440, o iki pertvarkos etatų buvo tik apie 370.
Tarnybos užpildymą specialistais kaip vieną iš didžiausių iššūkių pirmadienį spaudos konferencijoje įvardijo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Visos teisės ir instrumentinės priemonės sukurtos, dabar reikia, kad susiformuotų maksimaliai ekspertiška komanda, kuri visą tai įgyvendintų ir susistyguotų visi veikėjai, kurie veikia sistemoje“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
L.Kukuraitis pažymėjo, kad savivaldybės šiuo metu siūlo skirtingai išvystytas socialines paslaugas šeimoms, kai kur jų vis dar trūksta.
„Paslaugų sritis, pagalbos šeimoms sritis, mano galva, buvo viena labiausiai apleistų ir dėl to būdavo daugeliu atveju paliktos šeimos su tam tikromis tarnybomis ir tiek, be tų tarpinių rimtų pagalbos šeimai paslaugų. Tiktai pastaruosius keletą metų pradėta per kompleksines paslaugas šeimai jau veikti teritoriškai, bet ir tai struktūrinių lėšų pagalba, tai yra daugiau tokie pilotiniai, modeliniai projektai ir būtent ant jų mes kuriame paslaugų šeimai paketą“, – aiškino ministras.
