„Labai gerai, kad tokios simuliacijos vyksta, kad tokie faktai yra pateikiami – jie stiprina ir mūsų, čia gyvenančių ir besiruošiančių apsiginti, darbus ir tai yra geras įspėjimas mūsų sąjungininkams“, – BNS ketvirtadienį sakė J.Olekas.
Kartu jis pažymėjo, jog saugumas regione jau kurį laiką stiprinamas tiek nacionaliniais Baltijos valstybių, tiek NATO sprendimais.
Po 2014 metais vykusio NATO viršūnių susitikimo Velse Jungtinės Amerikos Valstijos Baltijos valstybėse dislokavo rotacines sausumos pajėgas, paliko karinę techniką, NATO įkūrė greitojo reagavimo pajėgų korpuso štabus.
Anot ministro, Lietuva pastaruosius dvejus metus intensyviai modernizuoja kariuomenę, perka ginkluotę, pildo karinius dalinius.
„Matant Rusijos agresiją Ukrainoje, suintensyvėjusias pratybas Karaliaučiaus srityje, manau, mūsų atsakas yra atitinkamas ir dabartinėje situacijoje jį reikia tęsti. Ekspertai nurodo, kad reikalingos papildomos pajėgos – tos pajėgos pradeda atvykti, gynybos planai rengiami. Manau, mes, turiu omenyje NATO, darome teisingus darbus“, – sakė ministras.
Tarptautinio analitinio centro „RAND Corp.“ atlikta studija, kurią cituoja internetinis leidinys „Foreign Policy“, rodo, kad NATO rytinis sparnas yra pažeidžiamas, o jeigu JAV nori užtikrinti Baltijos šalių gynybą, šiame regione turėtų būti dislokuoti maždaug septynios kovinės brigados, įskaitant šarvuotuosius dalinius, palaikomus aviacijos ir artilerijos. Tokia programa, anot ekspertų, kainuotų apie 2,7 mlrd. dolerių per metus.
Ši analizė rodo, kad tuo atveju, jeigu Rusijos tankai ir kariai jai rytoj įsiveržtų į Baltijos šalis, daug mažesnės ir prasčiau ginkluotos NATO pajėgos būtų sutriuškintos greičiau negu per tris dienas. išvada padaryta išnagrinėjus hipotetinį karo scenarijų, kurį analitinis centras parengė bendradarbiaudamas su JAV kariais ir civiliais pareigūnais.
„Esant dabartinei padėčiai, NATO negali sėkmingai apginti savo labiausiai pažeidžiamų narių teritorijos“, – rašoma studijoje.
