Prezidentas penktadienį susitinka su premjere, su kuria aptars Vyriausybės formavimą. Atliepdamas į tai – J.Razma paskelbė komentarą feisbuke.
-
I.Šimonytė: premjero prerogatyva siūlyti solidariai atsakingą Ministrų kabinetą
-
G.Nausėda po susitikimo su kandidate į vidaus reikalų ministres A.Bilotaite: motyvacija gali atsverti žinių stoką
-
Prezidentas D.Kreivio darbus vertina pozityviai, tačiau klausimų dėl interesų kandidatas į ministrus neišvengė
-
Prezidento ir A.Anušausko prioritetai gynybos srityje sutampa, teigiamai įvertinta kandidato darbo patirtis
-
Prezidento atstovas: Iš G.Landsbergio prezidentas tikėtųsi užsienio politikos tąsos
„Primus inter pares. Pirmas tarp lygių – taip dažnai apibūdinamas Ministras pirmininkas. Tuo pabrėžiamas ir premjero vaidmuo Vyriausybėje – vadovauti sau lygiems. Tai reiškia, vadovauti ministrams, atsakingiems už jiems priskirtą svarbią valstybės, viešojo valdymo sritį.
Jau daugiau nei savaitę vyksta Ingridos Šimonytės, paskirtosios Ministrės pirmininkės, pasiūlytų kandidatų į ministrus vertinimas. Premjerė pasiūlė tokias asmenybes, žmones, kuriais ji pasitiki ir mano, kad kartu solidariai veikdami ministrai, visas jų kabinetas sėkmingai įveiks milžiniškus iššūkius, su kuriais susidūrė Lietuva“, – dėstė jis.
Konservatorius atkreipė dėmesį į sudėtingą laikmetį bei pasvarstė apie užsitęsusį Vyriausybės tvirtinimo procesą.
„Metas – labai nepalankus. Ekonomika, priešingai nei prieš ketverius metus, ne solidžiai auga, o traukiasi. Verslai, jei ne visi, tai dalis jų balansuoja ties išgyvenimo riba. Pagalvokime vien tik kokius iššūkius turi išspręsti maitinimo, turizmo, apgyvendinimo, pramogų, kultūros sektoriaus įmonės ir įstaigos.
Jei verslai priversti užsidaryti, jei šalyje jau keli šimtai tūkstančių bedarbių ar prastovose esančių darbuotojų, mokesčių į valstybės biudžetą surenkama vis mažiau. Biudžeto deficitas auga, o valstybė turi vis daugiau skolintis.
Didžioji visuomenės dalis supranta, kad Lietuvoje viena skaudžiausių problemų, kurią būtina neatidėliotinai spręsti, yra švietimas. Dėl pandemijos aukštosios mokyklos, vyresnės mokinių klasės perėjo prie nuotolinio mokymo.
Šis, beveik metus trunkantis ugdymo būdas dar labiau išryškino esmines Lietuvos švietimo sistemos bėdas. Atskirtis tarp kaimo ir didžiųjų miestų mokyklų ugdymo kokybės. Perpildytos klasės didmiesčių gimnazijose ir jungtinės klasės mažose kaimiškų vietovių mokyklose. Kaip mokytojas, o dar dirbdamas nuotoliniu būdu, gali motyvuoti, dirbti efektyviai ir suteikti būtinas žinias, įgūdžius?
Galiausiai epidemiologinė situacija. Pavasarį kasdien turėjome kelias dešimtis užsikrėtusių žmonių. Dabar – po kelis tūkstančius. Ligoninėse jau trūksta lovų. Serga gydytojai, trūksta personalo. Ligoniams reikia pagalbos, o visuomenei – sprendimų, padedančių įveikti šią krizę.
Trumpai apibendrinant – situacija Lietuvoje nelengva ir neturinti precedentų.
Vadinasi, kiekviena mūsų valstybės valdymo grandis, svarbiausios institucijos turi būti suinteresuotos, kad šalis kuo greičiau turėtų solidariai veikiančią, energingą ir galinčią išspręsti visus šiuos sudėtingus iššūkius vyriausybę.
Todėl ne veltui nemažai žmonių Lietuvoje jau klausia, kiek dar truks Prezidento pokalbiai su pretendentais į ministrus, jų vertinimas“, – dėstė J.Razma.
Jis taip pat kėlė klausimą, ar prezidentūra tinkamai komunikuoja apie pretendentus į ministrus.
„Suprantu Prezidento Gitano Nausėdos norą aktyviai veikti, prisidėti prie efektyvaus ministrų kabineto sudarymo.
Kita vertus, ar tikrai pats geriausias atrankos būdas yra vieši komentarai? Štai vienas kandidatas į ministrus Prezidentui pasirodė neturintis tolimesnės vizijos. Kitas – stokoja patirties nacionalinėje politikoje. Trečias – neaišku, su kokia komanda dirbs. Taip pat neaišku, ar jis turi kokią reputacinę nuodėmę.
Ar tikrai pats geriausias atrankos būdas yra vieši komentarai?
Kai Prezidentas G.Nausėda dar tik nusprendė dalyvauti rinkimuose, jam pačiam trūko ir politinės patirties, ir komandos, ir požiūris į politikos virtuvę bei ateitį tikriausiai gerokai skyrėsi nuo to, su kuo jis susidūrė tapęs valstybės vadovu. Tačiau, nepaisant visų trūkumų ir silpnybių, Lietuvos žmonės pasitikėjo ir balsavo už jį.
Derėtų labiau pasitikėti premjerės I.Šimonytės pasirinktais žmonėmis“, – ragino politikas.
Jo teigimu, I.Šimonytė „su „sau lygiais“ privalės greit, efektyviai ir su kuo mažesniais nuostoliais valstybei spręsti ekonomines bei socialines krizes“.
„Jas sprendžiant, taip pat svarbus žmonių, rinkėjų pasitikėjimas. Todėl visos valstybinės valdžios grandys turėtų prisidėti prie tarpusavio, prie rinkėjų ir valdžios pasitikėjimo stiprinimo.
Vieši valdžios grandžių pareiškimai taip pat turėtų prisidėti prie pasitikėjimo kūrimo, o ne jo menkinimo“, – įrašą užbaigė J.Razma.
R.Juknevičienė: rodomas nepasitikėjimas
Apie tai, kad G.Nausėdos inicijuotas ministrų atrankos procesas yra per ilgas, komentavo ir konservatorė europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
„Prezidento pasirinkta taktika ilgai, keliais etapais egzaminuoti kandidatus į ministrus, akivaizdžiai rodomas nepasitikėjimas Ministrės pirmininkės ir koalicijos pasirinkimais veda į rimtą Konstitucinę krizę.
Lyg nebūtų pandemijos krizės, lyg nebūtų neapibrėžtos ir bauginančios ekonominės perspektyvos, lyg nebūtų reikalų priimant naują biudžetą. Kodėl?“ – feisbuke klausė ji.
A.Januška: viskas priklauso nuo premjerės
Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška, prisimindamas istorinius įvykius, teigė, jog būsimos Vyriausybės vaizdas priklausys nuo I.Šimonytės sprendimo.
„2012-12-07 Vyriausybės formavimui įstatymų numatytas terminas baigiasi. Tačiau paskirtasis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius nesugebėjo pateikti viso suderinto kandidatų į ministrus sąrašo. Todėl pasirašiau dekretą, kuriuo, atsižvelgdama į Ministro Pirmininko teikimą, tvirtinu nepilnos sudėties šešioliktąją Vyriausybę.“ D.Grybauskaitė.
Iš šios citatos tampa aišku, kad D.Grybauskaitė nepažeidė Konstitucijos, nes A.Butkevičius nusileido ir neteikė anksčiau siūlytų Darbo partijos ministrų. Prezidentė patvirtino tą sąrašą, kurį teikė paskirtasis premjeras. Prezidentė veikė politinio poveikio priemonėmis.
O paskirtoji premjerė I.Šimonytė, kiek mums žinoma iš spaudos, yra oficialiai pateikusi visą Vyriausybės sąrašą.
Jei premjerė nepateiks kito sąrašo, Prezidentas turės tvirtinti pateiktą. Viskas šiandien priklauso nuo premjerės sprendimo. O tai, matyt, priklausys, kokius argumentus prieš kandidatus į ministrus pateiks Prezidentas – kokia bus politinio proceso poveikio kokybė“, – feisbuke svarstė A.Januška.
Penktadienį po prezidento ir I.Šimonytės susitikimo numatoma spaudos konferencija. Jos metu turėtų paaiškėti, kurie premjerės pasiūlyti kandidatai į ministrų kabinetą, šalies vadovo įsitikinimu, nėra tinkami pareigoms.
Konstitucijoje numatyta, kad ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikia svarstyti jos programą.
