„Čia nėra toks darbas, kurį galėtumei padaryti labai skubiai, labai greitai, ir jis būtų be klaidų“, – antradienį po Seime surengtos diskusijos BNS teigė parlamentaras.
Teismų, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto vadovai, mokslininkai svarstė, kokios Konstitucijos pataisos būtinos, norint įteisinti tarėjų institutą teismuose.
„Klausimų yra gerokai daugiau negu yra atsakymų šiandien. (...) visada teisėje sakoma, kad turi būti kuo mažesnės (pataisos – BNS), tai yra minimalistinės. Bet jeigu darysime pataisas atsakant per Konstituciją į visus klausimus, reikėtų kokius keturis ar penkis straipsnius keisti arba papildyti. Ar to reikia? Labai gerai ministrė atkreipė dėmesį diskusijos metu – o gal mes ateityje nuspręsime, kad reikia prisiekusiųjų instituto. Todėl pačioje Konstitucijoje apibrėžti, kad čia yra tarėjai, galbūt irgi nereikia“, – svarstė J.Sabatauskas.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė tvirtino, kad tarėjų instituto įteisinimas numatytas Vyriausybės programoje, o priemonių plane nustatyta iki 2020 metų trečio ketvirčio priimti būtinus teisės aktus.
„Esame pasiryžę šitą institutą padaryti gyvybingą“, – sakė ji.
Ministrė pripažino, kad atsakymų, kokių pataisų reikia ir koks tas tarėjų institutas turėtų būti, dar nėra.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus teigė, kad teisėjai neprieštaravo ir neprieštarauja, jog vykdant teisingumą dalyvautų ir visuomenės atstovai.
„Mes pasisakytume už tą variantą, kuris būtų už sprendžiamojo (tarėjų – BNS) balso statusą ir nebepaliktų vietos interpretacijoms“, – sakė jis.
Mykolo Romerio universiteto atstovė Jolita Miliuvienė ragino į Konstituciją įrašyti kuo lankstesnę normą dėl visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą. Pasak jos, reikėtų nustatyti galimybę ne tik turėti tarėjų institutą, bet ir neturėti tokio instituto.
Praėjusios kadencijos Seimas pernai spalį patvirtino koncepciją, kaip teismuose turėtų būti įteisinamas visuomenės atstovų dalyvavimas.
Pagal koncepciją, norint įteisinti tarėjus reikia keisti Konstituciją. Numatoma, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą.
Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu.
Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.
Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.
J.Sabatauskas pabrėžė, kad koncepcijoje patvirtintos normos nebūtinai atsidurs įstatymuose. Anot jo, nuostatos gali būti keičiamos, atsižvelgiant į pataisų visumą.
Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.
