Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančiai Švietimo įstatymo pataisai. Už ją balsavo 56 parlamentarai, du buvo prieš ir du susilaikė.
„Šiuo pakeitimu siūlome pavėlinti reikalavimą, kad pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtina baigti pagrindinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekti slenkstinį pasiekimų lygmenį“, – pristatydama projektą sakė J. Šiugždinienė.
Pagal prieš dvejus priimtas pataisas, reikalavimas turėti pagrindinių dalykų teigiamą pažymį – ketvertą, kad moksleivis galėtų mokytis gimnazijoje, turi pradėti galioti nuo šių metų rugsėjo, o realiai būti taikomas 2025 metų pavasarį.
Siūloma šį terminą nukelti iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos, o praktiškai jis būtų taikomas 2027 metų pavasarį dešimtokams laikant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus.
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad slenksčio nustatymas norint mokytis gimnazijoje yra būtinas, tačiau, anot jos, jo taikymą siūloma atidėti, kad nekiltų naujų įtampų švietimo bendruomenėje.
„Šis pakeitimas yra be galo svarbus, dėl jo mes apsisprendėme prieš dvejus metus, nes pereinant į gimnaziją būtina turėti bent bazines pagrindinių dalykų žinias. Šiandien turime situaciją, kuomet mokiniai, neišlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP'o), žengia į gimnaziją neturėdami net bazinių pagrindinių dalykų žinių“, – teigė eksministrė.
„Bet norisi, kad švietimo bendruomenei nebūtų nė mažiausios galimybės jaustis kam nors nepasiruošus, ko nors neišmokus ar turėti problemų dėl atnaujinto ugdymo turinio“, – tvirtino ji.
Pasak J. Šiugždinienės, 23 proc. dešimtokų šiemet neišlaikė PUPP. Ji svarstė, kad sudarius galimybę perlaikyti ar pakartoti kursą, šis procentas būtų galbūt dvigubai mažesnis, tačiau siekiant išvengti naujų įtampų siūloma slenksčio įvedimą pavėlinti.
„Manau, jog pavėlinus šitą sprendimą dvejiems metams, nebus kalbų, kad šitą sprendimą apskritai galimai atšaukti. Švietimo bendruomenė patirs mažesnę įtampą, tais leis nuosekliai ir sistemingai išlyginti tarp senųjų ir atnaujintų bendrųjų programų turinio atsiradusius skirtumus, pasinaudoti Švietimo įstatyme nustatytomis konsultacijomis po 8 klasės pasiekimų patikrinimo, vaikai ir jų tėvai bus psichologiškai pasiruošę PUPP'o įvedimui“, – kalbėjo politikė.
Demokratų frakcijos atstovė Vilija Targamadzė stebėjosi, kodėl neužteko dvejų metų pasiruošti naujovei.
„Yra vadybinė abėcėlė, jeigu modeliuojate pokytį, turi būti ir planas, ir paremtas ištekliais“, – teigė ji.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Ieva Kačinskaitė-Urbonienė taip pat stebėjosi J. Šiugždinienės pasiūlymu.
„Esu šiandien priblokšta jūsų pasiūlymo. Prieš dvejus metus diskutavome apie tai, kad galbūt per greitai, galbūt nereikia iš karto įvesti (...) ir jūs mus įtikinėjote, kaip svarbu tą pokyti padaryti. Tai, kam tiksliai nepasirengta?“ – klausė ji.
Buvusi švietimo ministrė tvirtino, kad reikia mokytis iš patirties, o kai kuriuos dalykus sunku numatyti, pavyzdžiui, klaidas tarpinių patikrinimų užduotyse.
„Aš buvau įsitikinusi, kad galime tokiu tempu eiti, deja, pasirodė, kad tas tempas yra per greitas“, – sakė ji ir pabrėžė, jog termino pavėlinimas susijęs su psichologiniu klimatu visuomenėje.
2022 metų gruodį Seimas įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje.
Tuomet šias pataisas rėmė ir opozicija, už balsavo 103 Seimo nariai.
