„Tikrai turime visoje Lietuvoje apie 30 tūkst. vietų vaikams, šiuo metu yra apie 8 tūkst. vaikų jau atvykusių, yra apie 1,5 tūkst., kurie jau registravosi mokyklose. Bet jų tikrai daugiau, nes ne visos mokyklos yra suvedusios registraciją“, – lankydamasi Kauno Aleksandro Puškino mokykloje penktadienį žurnalistams sakė ministrė.
Ši ugdymą rusų kalba organizuojanti mokykla, pasak ministrės, jau nebeturi vietų.
Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikams siūloma mokytis tiek lietuviškose, tiek ir tautinių mažumų mokyklose.
„Nemažai tėvų nori vesti vaikus į rusų kalba mokyklą, bet tikrai nemažai ir lietuvių kalba mokosi“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Ji pripažino, kad didžiausias iššūkis atvykstantiems yra kalba, ypač 11-12 klasių moksleiviams.
„Dauguma ukrainiečių kalba rusų kalba, ar jiems yra lengviau suprasti rusų kalbą, lietuvių kalba jiems – visai kita. Tai čia, turbūt, pagrindinis iššūkis. Bet mes tikrai raginame ukrainiečių tėvus ir jų vaikus lankyti lietuvių kalba mokyklas, nes nežinome, kiek užtruks ta situacija, karas, kiek vaikai gyvens Lietuvoje. Kai kurie galbūt ir pasiliks“, – tvirtino J.Šiugždinienė.
Ministrė sako, kad lietuvių kalbos mokėjimas gali būti svarbus ukrainiečiams toliau tęsiant mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose, siekiant platesnių karjeros galimybių.
Anot jos, kiekvienoje iš dešimties Lietuvos apskričių yra po metodinį centrą, kurie teikia konsultacijas dėl lietuviškai nemokančių vaikų ugdymo, pedagogams padeda ir Vilniaus lietuvių namai, vykdomi tam skirti seminarai.
Raginame ukrainiečių tėvus ir jų vaikus lankyti lietuvių kalba mokyklas, nes nežinome, kiek užtruks ta situacija, karas, kiek vaikai gyvens Lietuvoje. Kai kurie galbūt ir pasiliks.
Svarstys adaptuoti egzaminus
Ministrė sako, kad ukrainiečių abiturientams dėl egzaminų bus pasiūlyta keletas alternatyvų: arba lesti jiems šiemet laikyti savo šalies brandos egzaminus nuotoliniu būdu Ukrainos ambasadoje, ukrainiečių kalba, arba laikyti juos pagal lietuvišką programą – šiuo atveju, egzaminų medžiaga būtų išversta į ukrainiečių kalbą.
Dar viena svarstoma galimybė – atidėti egzaminus metams.
„Jie galės rinktis patys, pasiūlysime keletą alternatyvų, kaip ir alternatyvą atidėti egzaminus metams, mokytis lietuvių kalbos ir laikyti egzaminus valstybine kalba“, – tvirtino J.Šiugdžinienė.
„Yra svarstomas ir šis dalykas, atsisakyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, ir versti lietuvių egzaminus į ukrainiečių kalbą, bet tuomet laikyti lietuvių egzaminus. Tai irgi nebus paprasta, nes vaikai mokėsi pagal kitą programą, o liko tik keli mėnesiai. Bet, žinote, vaikai yra įvairūs, pasirengimas įvairus, tai tikrai neabejoju, kad kai kurie jų laikys egzaminą“, – kalbėjo ji.
Ministrės teigimu, yra ir moksleivių, kurie renkasi ir kartoti 10 ar 11 klasės kursą, kad išmoktų lietuvių kalbą.
J.Šiugždinienė pabrėžė, jog Lietuvai svarbu, kad ukrainiečiai nepamirštų savo kalbos, istorijos, todėl sieks, kad mokyklose dirbtų iš Ukrainos atvykę pedagogai, kurie ir dėstytų šiuos dalykus – tam Vyriausybė šią savaitę jau sudarė sąlygas.
Procesas dėl kai kurių pedagogų, kurie su savimi neturi diplomų, bet Ukrainoje dirbo šį darbą, anot ministrės, gali užtrukti ilgiausiai dvi savaites.
