J.Šiugždinienei paskelbus tarybos išlaidų dokumentus, I.Šimonytė kartoja ja pasitikinti

„Noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis, – feisbuke trečiadienį rašė ministrė pirmininkė. – Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą.“

„Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia“, – teigė I.Šimonytė.

Ministrės antradienį paskelbtose ataskaitose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį.

I.Šimonytė rašo, jog „natūralu, kad po ataskaitų, parengtų ir pateiktų pagal Kauno miesto tarybos reglamentą paviešinimo, kurio paprašė pati Jurgita, kilo įvairių diskusijų, kurių pagrindinis klausimas – čia daug ar mažai, ar tiek išleistų kalbėtojas tiems patiems tikslams, ar mažiau“.

„Reikia važinėti su mašina per COVID pandemiją ar ne. Ar turi žmogus kaupti čekius, kurių nereikalauja reglamentas ir kiek laiko? Metus, trejus, penkerius? Nė kiek neabejoju Jurgitos teiginiu, kad ji tapusi Tarybos nare siūlėsi tuos čekius administracijai pristatinėti, bet administracija to atsisakė – tvarka nenumato.

Taip, pagal tvarką už deklaruojamų duomenų teisingumą atsakingas pats Tarybos narys, tačiau administracija visada turi galimybę patikrinti deklaruojamų duomenų pagrįstumu ir paprašyti tų dokumentų. To daroma nebuvo.

Na, ir žinoma, atsakymas į šiuos klausimus priklauso nuo to, kas yra, taip sakant, klausimo kamertonas? Jeigu lyginsi su Šimonyte ar Landsbergiu, tai galima būtų daryti išvadą, kad išvis jokių išlaidų nereikia ir kažkaip pavyksta tuo Seimo nariu būti, nors paradoksalu, kad lėšų naudotojai vadinami „švaistytojais“, o štai nenaudoję už „taupymą“ vis tiek neužskaitomi (skaičiau netgi tokį paaiškinimą, kad tų lėšų nenaudoju todėl, kad „žinau, kaip pavogti kitaip“). Tiek tik, kad Seimo nariai dar ir uždirba kad ir ne prašmatniausią, bet visgi atlyginimą“, – rašė feisbuke I.Šimonytė.

Ji teigė dar kartą pabrėžianti, kad nesinaudoja parlamentinėmis lėšomos ne todėl, kad nori pasipuikuoti, o todėl, kad nenori aiškintis: „Už kiek teisinga remontuoti ir drausti automobilį, kuriuo važinėja, ar kiek pigesnį interneto planą galima kažkur rasti, ar mano rinkėjams reikia mano popierinių ataskaitų jų pašto dėžutėse.

Tai nereiškia, kad šių išlaidų NETURĖJAU (ypač kai buvau opozicijoje ir Seimo nario darbas buvo mano pagrindinis darbas). Bet apsisprendžiau pasidengti tas išlaidas iš savo atlyginimo. Nežinau, bet spėju, kad tokie patys buvo ir Gabrieliaus motyvai.

Taip pat stengiausi niekada nekomentuoti skelbiamų kolegų išlaidų iš kokių nors moralizuojančių pozicijų, nes nei žinau kiekvieno jų politinio darbo ar bendravimo su rinkėjais įpročius, nei jaučiuosi turinti teisę ką nors teisti. Tai, kad seniai siūlau visas šitas kompensacijas paversti atlyginimo dalimi ir visą šitą diskusiją pabaigti kartą ir visiems laikams, taip pat nėra paslaptis.“

Anot premjerės, „neužtenka ant skaidrumo laužo deginti Jurgitą Šiugždinienę, nes ji, tiesą sakant, nieko neslėpė“.

„Jos darbo Vyriausybėje metu nematau išvis nieko, kas keltų įtarimą, kad bandyta „švaistyti“, kaip dabar mėgstama sakyti, parlamentines ar bet kokias kitas išlaidas. Dabar, kai jos savo valia paviešinti duomenys kelia kitus klausimus, turbūt derėtų tuos klausimus užduoti ir kitiems, kitaip toks reiklumas jau atrodo kažkiek ad personaem. Tada dar reiktų sutarti, iki kurių kandencijų atgal tuos siūlus vyniojam ir taip toliau.

Tik nemanau, kad tai turės didelės vertės. Nes išskyrus tuos atvejus, kur gali būti įtariamas nusikaltimas ir kuriuos turi tirti teisėsauga, visais kitais atvejais, kai klausimai daugiau sveiko proto, etikos ir moralės, bus labai sunku atsakyti į klausimą, o tai kas bus teisėjai? Net ir kažkieno asmeninei satisfakcijai atsistatydinus vienam ar kitam politikui, o didžiajai daliai nesulaukus jokių klausimų bus sunku sakyti, kad įvyko kažkoks teisingumas ar sistema nuskaidrėjo“, – įsitikinusi I.Šimonytė.

Jos manymu, sistema nuskaidrės tik tada, kai „visi politikai suvoks, kad jie degina reputaciją aiškindamiesi dabar ar vėliau, kai prieis jų „eilė“, kodėl jų naujos mašinos dažnai genda, ar kiek popieriaus reikia mėtyti į žmonių pašto dėžutes“. O tai išspręsti esą tikrai galima ir ši nemaloni situacija turėtų tik paskatinti tai padaryti greičiau.

J.Šiugždinienė išlaidų ataskaitas paviešino po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J.Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų. Jis teigė abejojantis, ar šie pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kaip skelbia J.Šiugždinienė, vidutinės jos, kaip tarybos narės, išlaidos per mėnesį siekė kiek daugiau nei 680 eurų.

Ministrės Jurgitos Šiugždinienės ataskaitos

+5

Kilus klausimų dėl ministrės išlaidų, premjerė praėjusią savaitę, išgirdusi pirminę informaciją, jog išmokomis galėjo piktnaudžiauti vienas iš ministrų, pareiškė, jog jei ši informacija pasitvirtins, tas Vyriausybės narys turės atsistatydinti.

Vėliau išklausiusi J.Šiugždinienės paaiškinimų ir susipažinusi su išmokų tarybos nariams reglamentavimu, Vyriausybės vadovė pirmadienį pareiškė, kad J. Šiugždinienė elgėsi pagal galiojusią tvarką. Žurnalistams Seime I.Šimonytė antradienį kartojo neturinti pagrindo abejoti ministre, tačiau visiškai abejonės, pasak jos, bus išsklaidytos, kai Kauno savivaldybė paviešins ataskaitas.

Savo ruožtu J.Šiugždinienė akcentavo visos TS-LKD frakcijos Seime „siekį tobulinti erdvės neskaidrumui paliekantį Tarybos veiklos reglamentavimą“.

A.Tapinas skelbia, kad dėl J.Šiugždinienės ir kitų Kauno politikų išmokų panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į STT ir VMI.