Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje J.Stoltenbergas ketvirtadienį videoskambučiu kalbėjosi su žurnalistais iš Lietuvos.
Gyvas susitikimas buvo planuotas savaite anksčiau Briuselyje.
Tačiau tąsyk NATO generalinis sekretorius su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankė Kyjive.
Grėsmės kol kas nėra
Pasak J.Stoltenbergo, NATO turi planus saugoti ir ginti kiekvieną Aljanso valstybę.
Tačiau atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją jie modernizuojami, plėtojami nauji.
Aljanso generalinis sekretorius tikisi, kad iki Vilniaus viršūnių susitikimo sąjungininkai sutars dėl naujų gynybos planų.
J.Stoltenbergo teigimu, Baltijos šalys gali tikėtis, kad jie bus detalesni ir konkretesni.
„NATO turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui. Atnaujiname juos, kad jie būtų detalesni ir konkretesni bei atspindėtų naują saugumo realybę.
Tačiau turime suprasti, kad beveik 75 metus NATO gynė kiekvieną NATO teritorijos centimetrą ir toliau gins kiekvieną centimetrą. Taip pat, kaip žinote, dabar nebe 30 sąjungininkų, o 31 sąjungininkas su Suomija. NATO saugos ir gins kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą ir kiekvieną Lietuvos teritorijos centimetrą. Taigi turime suprasti, kad tai ne kažkas, ką darome tik žodžiais, bet ir darbais“, – dėstė jis.
J.Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO pajėgos yra mūsų šalyje.
Nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios Aljansas padidino savo buvimą.
Be to, Baltijos regione yra ir jūrų bei oro pajėgumai, vyksta daugiau karinių pratybų.
Kartu jis informavo, kad birželio mėnesį lankysis Lietuvoje – dalyvaus Vokietijos brigados karinėse pratybose.
Taip pat NATO generalinis sekretorius akcentavo, kad Suomijai tapus Aljanso nare, o Švedijai – tapsiant, sustiprėjo galimybės ginti Baltijos regioną, Baltijos jūrą.
„Švedijai ir Suomijai esant NATO narėmis, dabar mums bus kur kas lengviau veikti, stiprinti pajėgas, ginti sąjungininkes ir užtikrinti judėjimą ore ir jūroje“, – aiškino J.Stoltenbergas.
Jis patikino, kad esant grėsmingai situacijai NATO sustiprins buvimą čia.
Anot Aljanso vadovo, kol kas nematyti artėjančių grėsmių jokiai šaliai narei.
„Tačiau jeigu tai pasikeis, galime greitai sustiprinti (buvimą – 15min)“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.
Po NATO viršūnių susitikimo Madride 2022 metais teigta, kad Aljansas padidins aukštos parengties pajėgas iki daugiau kaip 300 tūkst. karių.
J.Stoltenbergo teigimu, regioniniai gynybos planai atspindi sprendimus, priimtus Madride.
Gynybos planai yra slapti, nes operacinės detalės juose turi būti įslaptintos. Tačiau NATO generalinis sekretorius patvirtino, kad bus daugiau aukštos parengties pajėgų.
„Mes jau padidinome savo buvimą rytinėje Aljanso dalyje – sausumos, jūros ir oro pajėgas. Mes taip pat stipriname arba didiname priešakinę įrangą, aprūpinimą.
Tačiau vėl svarbiausias dalykas, kad galime greitai padidinti pajėgas, jeigu prireiks. Todėl mums reikia daugiau aukštos parengties pajėgų“, – nurodė jis.
Tuo pačiu, kaip priminė J.Stoltenbergas, pagrindinė NATO užduotis yra atgrasymas – konflikto ir agresijos prevencija.
Anot jo, beveik per 75 metus tai buvo sėkmingai daroma.
„Mes sugebėjome atgrasyti agresiją prieš Vakarų Berlyną be jokio NATO pajėgų buvimo ten. Mano paties šalyje – Norvegijoje – nuolat nebuvo dislokuotos NATO pajėgos. Tačiau per visą Šaltąjį karą NATO saugumo garantijos atgrasė agresiją prieš Norvegiją.
Taigi tai dalis priešakinio buvimo, taip pat gebėjimo sustiprinti pajėgas ir nemažiau svarbu – atgrasymas, saugumo garantijos, kurias NATO suteikia visoms sąjungininkėms saugodama kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – komentavo Aljanso generalinis sekretorius.
Atidžiai stebi situaciją
J.Stoltenbergas džiaugėsi, kad Lietuva daugiau investuoja į gynybą, modernizuoja karines pajėgas, priėmė Aljanso bataliono grupę, oro policijos misiją ir prisideda prie įvairių NATO misijų bei operacijų.
„Lietuva daug metų buvo puikiai vertinama sąjungininkė. Tačiau realybė buvo tokia, kad kai 2014 metais prisijungiau prie NATO, Graikija, Jungtinė Karalystė ir JAV buvo vienintelės trys sąjungininkės, kurios skyrė 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
Nuo tada Lietuva ir kitos Baltijos šalys gerokai padidino gynybos išlaidas ir dabar Lietuva skiria daugiau nei 2 proc. BVP gynybai. Tai atspindi faktą, kad nuo tada, kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą ir 2014 metais Rusijos pajėgos įžengė į Rytų Donbasą, NATO sąjungininkės bendrai, bet Lietuva bei Baltijos šalys ypač, pasitempė ir daro daug daugiau. Sveikiname reikšmingas pastangas stiprinti gynybą ne tik ginklais, didesniais pajėgumais, bet ir investicijomis į infrastruktūrą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Kartu jis sakė, kad to tikimasi daugiau, reikia tęsti investicijas į infrastruktūrą – taip pat ir tam, jog būtų galima priimti Vokietijos vadovaujamą brigadą.
Be to, NATO generalinio sekretoriaus žodžiais, vertinama Lietuvos parama Ukrainai. To reikės tol, kol truks šis karas.
Rusijai planuojant dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, J.Stoltenbergas sakė, kad NATO yra budri, situacija yra atidžiai stebima.
Tačiau iki šiol nematyti pasikeitimų dėl Rusijos branduolinės laikysenos, kurie skatintų kokius nors pokyčius Aljanso branduolinėje laikysenoje.
Jis patikino, kad NATO yra įsipareigojusi saugoti ir ginti visus savo sąjungininkus.
Nuo Šaltojo karo laikų įgyvendintas didžiausias kolektyvinės gynybos sistemos stiprinimas.
Ukrainos narystės klausimas
NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukraina tikisi tam tikro įsipareigojimo dėl būsimos narystės Aljanse.
J.Stoltenbergas priminė, kad lankydamasis Kyjive pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atvykti į Vilnių.
Jis žadėjo atvykti.
NATO generalinis sekretorius sakė, kad Lietuvoje sąjungininkai tęs diskusijas dėl tolesnės paramos Ukrainai užtikrinimo.
„Dėl narystės – per anksti man tiksliai pasakyti, dėl ko sąjungininkai sutars Vilniaus viršūnių susitikime. Tačiau aš tikiuosi, kad jie pakartos, jog Ukraina taps Aljanso nare, Ukrainos teisėta vieta yra NATO, transatlantinėje šeimoje, ir parama, kurią NATO sąjungininkai teikia Ukrainai, padės judėti narystės NATO link“, – komentavo jis.
J.Stoltenbergas taip pat tikisi, kad bus sutarta toliau stiprinti politinius ryšius bei paspartinti praktinę pagalbą, įskaitant visapusiškos pagalbos paketą.
Jis viliasi, kad praktinė pagalba bus teikiama per daugiametę programą, padedančią Ukrainai modernizuoti gynybos ir saugumo institucijas, su gynybos planais ir judėti nuo sovietų eros doktrinų NATO standartų link.
Svarbiausia, anot NATO generalinio sekretoriaus, užtikrinti, kad Ukraina laimėtų karą.
Todėl skubiausias poreikis ir Aljanso užduotis yra užtikrinti tęstinę tvirtą karinę paramą Rusijos užpultai šaliai.
„Jeigu Ukraina nebus nepriklausoma valstybė Europoje, nebus ką diskutuoti NATO narystės klausimu nei ilguoju, nei trumpuoju laikotarpiu. Taigi neatidėliotina užduotis yra padidinti ir išlaikyti karinę paramą Ukrainai“, – nurodė jis.
2 proc. gynybai – grindys, o ne lubos
Dar vienas NATO viršūnių susitikime Vilniuje aptariamas klausimas bus dėl valstybių narių gynybos finansavimo.
J.Stoltenbergas priminė, kad Aljanso viršūnių susitikime Velse 2014 metais jį per dešimtmetį sutarta padidinti iki 2 proc. BVP.
NATO generalinis sekretorius tikisi, kad Vilniuje bus sutarta ir įsipareigota, jog 2 proc. BVP gynybai būtų ne lubos, o grindys.
Be to, kad to bus siekiama nedelsiant, o ne per dešimtmetį ar pan.
