„Konsultacijos tęsiasi ir šiandien vyks visi susitikimai, tačiau esu užtikrintas, jog visi sąjungininkai sutars dėl labai aiškios žinutės, – spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė NATO vadovas. – Kas liečia Ukrainą, kol kas nebuvo priimta galutinio sprendimo, esu tikras, kad mes pasieksime vienybės ir turėsime stiprią žinutę apie Ukrainą.“
Taip jis teigė po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, jo sąjungininkės pasiekė konsensusą, kad iš Ukrainos kelio į narystę Aljanse būtų pašalintas NATO narystės veiksmų plano reikalavimas.
MAP yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa. Daugeliui dabartinių Aljanso narių prieš įstojant reikėjo įgyvendinti šį planą.
Naujienų agentūra AFP, remdamasi su anonimiškumo sąlyga kalbėjusiu Vakarų pareigūnu pranešė, jog sąjungininkai yra pasiruošę atsisakyti MAP reikalavimo Ukrainai. Pasak jo, šis planas yra tik viena narystės dalis ir jo atsisakius, Ukrainai vis dar reikės įgyvendinti tolesnes reformas, kad galėtų prisijungti prie NATO.
J.Stoltenbergas pakartojo, jog prieš viršūnių susitikimą deramasi dėl daugiametės pagalbos Ukrainai programos, siekiant užtikrinti pilną suderinamumą tarp Ukrainos ir NATO pajėgų, taip pat dėl Aljanso ir Ukrainos tarybos įkūrimo.
Trečiasis elementas, pasak jo, yra „panaikinti Narystės veiksmų plano reikalavimą Ukrainai, pakeičiant dviejų žingsnių procesą vieno žingsnio procesu“.
„Dabar šie elementai ir šis paketas yra diskutuojamas, finalizuojamas, vyksta diskusijos ir derybos dėl specifinių frazių. Tad nesileisiu į detales apie tai, dėl ko sąjungininkai tariasi“, – sakė NATO vadovas.
J.Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO narės sutaria, jog Ukraina taps Aljanso nare, tačiau išlieka klausimas, kada tai įvyks. Vis dėlto, pasak jo, Suomijos ir Švedijos narystė parodė, jog sąjungininkai išlaiko įsipareigojimą išlaikyti NATO duris atviras naujoms narėms.
„Pats skubiausias uždavinys šiuo metu yra užtikrinti, kad Ukraina išliktų suverenia ir nepriklausoma Europos valstybe, – pridūrė NATO generalinis sekretorius. – Nes narystės klausimas bus svarbus tik tokiu atveju, jeigu Ukraina išliks.“
Dėl to, pasak Aljanso vadovo, yra itin svarbu, kad NATO partnerės tęstų nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai pagalbą ginklais, amunicija, mokymu ir atsarginėmis dalimis.
Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog plano atsisakymas „yra svarbus pokytis teigiama prasme ir tai tikrai sutrumpintų Ukrainos artėjimą link narystės NATO“.
Pasak jo, Vilniuje taip pat svarbu išgirsti aiškų signalą, kad Ukrainos narystė Aljanse bus galima tada, kai sąlygos tai leis.
NATO generalinis sekretorius su Lietuvos prezidentu Vilniuje susitiko Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse.
D. Kuleba anksčiau sakė, kad Ukrainos kelias į NATO turėtų sutrumpėti po Aljanso viršūnių susitikimo liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Kyjivas sako besitikintis iš sąjungininkų gauti aiškų signalą dėl savo narystės perspektyvų.
Ukraina prašymą dėl narystės NATO pateikė pernai rugsėjį, praėjus pusmečiui po plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
31 NATO narė vis dar derasi dėl galutinės komunikato formuluotės, kaip spręsti Ukrainos narystės klausimą.
Rytų Europos šalys remia Kyjivo raginimus, kad jam būtų nutiestas kelias į NATO.
Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.
G.Nausėda ragina Ukrainos kelią į NATO apibrėžti laike
Ukrainos kelias į narystę NATO turi būti apibrėžtas laike, pirmadienį prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Man taip pat labai svarbu, kad Ukraina turėtų realų algoritmą, kaip ji artės link narystės NATO ir šia prasme, reformų įvertinimas, nuolatinis pažangos šiame kelyje įvertinimas bylotų, kad mes tikrai rimtai žiūrime į Ukrainos narystės procesą. Ir manome, kad šis procesas turėtų būti ribotas laike“, – bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi sakė G.Nausėda.
Anot jo, jei šis algoritmas ir „labai aiški narystės perspektyva“ atsirastų, tai būtų „pretekstas pritarti tokiam susitarimui“.
Anot G.Nausėdos, Ukraina šiuo metu „labai stokoja konkrečių signalų“, kad susiklosčius tinkamoms sąlygoms „ne popieriuje, o tikrai taps NATO nare“.
„Pažadų kartojimo metas baigėsi, atėjo laikas pasakyti, kaip tą pasieksime. Neturime kito kelio, tik sutarti ir nusiųsti stiprų signalą Ukrainai. Narystės perspektyva yra nepaprastai svarbi šaliai, jau beveik pusantrų metų herojiškai kovojančiai su Rusijos monstru. Vilnius turi būti ta vieta, iš kurios geros žinios pasieks ukrainiečių tautą“, – ragino G.Nausėda.
Pasak jo, Vilniuje taip pat svarbu išgirsti aiškų signalą, kad Ukrainos narystė Aljanse bus galima tada, kai sąlygos tai leis.
„Mums labai svarbu išgirsti signalą, kad Ukrainos narystė NATO tikrai yra galima, tuomet, kuomet sąlygos leis, ir kad šiuo požiūriu turime pajudėti toliau, nei Bukarešto viršūnių susitikimas, kuris viso labo tiktai kalba apie atviras NATO duris“, – sakė Lietuvos vadovas.
„Norime išvengti to, kad Ukrainos narystė NATO nepasidarytų kaip horizontas: kuo arčiau prie jo artėji, tuo labiau jis nuo tavęs tolsta“, – pridūrė jis.
Jis akcentavo, kad Ukrainos kariuomenė šiuo metu yra „viena iš labiausiai patyrusių profesionalių kariuomenių visame pasaulyje“, kadangi ji įgijo „kovos krikštą realiomis sąlygomis, o ne mokosi kaip kovoti iš vadovėlių“.
„Turėtumėme ne tik žavėtis jų kova, ne tik juos remti, bet ir pakelti jų kovos dvasią atitinkamais politiniais sprendimais“, – pabrėžė Lietuvos prezidentas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas patvirtino, kad prieš antradienį prasidedant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, derybos dėl Ukrainos kelio į NATO sąlygų tebevyksta.
G.Nausėda sako, kad šiuo metu projekte ant derybų stalo esantis įsipareigojimas remti Ukrainą karinėmis priemonėmis, sukurti NATO ir Ukrainos tarybą bei siūlymas šiame kelyje atsisakyti Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) džiugina.
Lietuvos vadovas tvirtina, kad NATO yra „konsensuso organizacija“, todėl tikisi kompromiso šiuo klausimu. Kartu jis pabrėžė, kad pats sprendimas viršūnių susitikime taip pat „dar nereiškia, kad narystė tampa realybe“.
„Dar laukia labai ilgas ratifikavimo procesas sostinėse. Ir mes matome iš Švedijos pavyzdžio, kad tas ratifikavimo procesas dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip pat gali išsitęsti“, – sakė prezidentas.
„Bet man svarbiausia šiandien, kad rytoj poryt Vilniuje būtų priimti sprendimai, kurie padarytų Ukrainos narystę ne teorine, o praktiškai pasiekiama galimybe“, – pridūrė jis.
Bendra G.Nausėdos ir J.Stoltenbergo spaudos konferencija surengta Vilniaus NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, Ukraina bus viena pagrindinių jo temų.
Vidurio ir Rytų Europos šalys derybose remia Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos raginimus, kad jai Vilniuje būtų nutiestas kelias į NATO.
Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais Bukarešte Aljanso duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako Vilniuje besitikintis sulaukti aiškaus signalo dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų.
G.Nausėda taip pat akcentavo, kad NATO sąjungininkams taip pat reikės sutarti dėl tolesnio Ukrainos karinio rėmimo „iki visiško teritorijų atsiėmimo“.
