„Sutarsime dislokuoti keturis rotuojamus stiprius tarptautinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, – žurnalistams Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.
Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.
J.Stoltenbergas teigė, kad sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dalis vadinamosios NATO adaptacijos programos, išaugus Rusijos grėsmei. Pasak jo, sąjungininkai taip pat planuoja Baltijos šalyse dislokuoti karinę techniką ir pagerinti galimybes greitai sustiprinti regione esančias pajėgas, jeigu to reikėtų.
Prezidentė: sąjungininkai mus supranta
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „poreikis turėti tarptautinį batalioną Lietuvoje įvardintas seniai“ ir jo buvo nuosekliai siekiama, o sprendimas turėtų būti patvirtintas per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį.
„NATO generalinio sekretoriaus pareiškimas dėl rotuojamų tarptautinių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo, kad sąjungininkai supranta mūsų gynybos poreikius. Tikėtina, kad Varšuvos NATO viršūnių susitikime šis sprendimas bus patvirtintas“, – tvirtino D.Grybauskaitė. Jos pareiškimą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Rotuos kas 6-9 mėn.
Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Douglas Lute žurnalistams sakė, kad planuojami steigti tarptautiniai batalionai bus rotuojami kas pusmetį arba devynis mėnesius.
„Tikimės, kad rotacijos apims 365 dienas per metus“, – teigė diplomatas.
Pasak jo, kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.
Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times“ neseniai rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija jau pranešė apie planus atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, tačiau Aljansui kol kas nepavyksta rasti ketvirtos vadovaujančios šalies. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad tai gali būti Kanada.
D.Lute teigė, kad artėjančio NATO gynybos ministrų susitikimo metu nebus paskelbtos batalionams vadovausiančios šalys – tai bus padaryta per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį.
Atgrasymas ir dialogas
Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai. Berlynas detaliau šios informacijos kol kas nekomentuoja.
NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Maskva teigia, kad tai kelia pavojų Rusijos saugumui, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
J.Stoltenbergas teigė, kad sąjungininkų pajėgos regione neprieštarauja Aljanso ir Maskvos sutartims. Jis pabrėžė, kad papildomai pajėgumai yra „gynybiniai ir proporcingi“.
Generalinis sekretorius taip pat sakė, kad Aljansui svarbu būti ne tik stipriam, bet ir atviram dialogui su Rusija, siekiant išvengti pajėgų susidūrimo įvairiuose regionuose, kur operacijas vykdo tiek NATO, tiek Rusija.
„Kol NATO išlieka stipri, kol mes sugebame atgrasyti ir apginti, mes galime vykdyti politinį dialogą su Rusija“, – sakė J.Stoltenbergas.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.
