„NATO yra vieninga ir NATO sąjungininkės, visos 30 NATO sąjungininkų, sutarė dėl labai tvirto pareiškimo, kuriame mes tvirtai pasmerkėme priverstinį civilinio orlaivio, skridusio iš vienos NATO sostinės Atėnų į kitą NATO sostinę Vilnių, nutupdymą“, – Briuselyje bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte sakė NATO vadovas.
„Tai buvo labai aiški ir tvirta politinė žinutė“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad reaguodama į incidentą NATO praėjusį trečiadienį paskelbė dviejų pastraipų pareiškimą, smerkiantį lėktuvo nutupdymą ir opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo merginos Sofijos Sapegos sulaikymą, tačiau jame neužsiminė apie jokias sankcijas Baltarusijai ir neparagino paleisti politinių kalinių, nors to prašė Baltijos šalys bei Lenkija. Agentūros teigimu, sušvelninti pareiškimą spaudė Ankara.
Anot „Reuters“, paties J.Stoltenbergo viešas pasisakymas šia tema buvo griežtesnis nei išplatintas pareiškimas.
J.Stoltenbergas ketvirtadienį taip pat pasveikino Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos sprendimus įvesti sankcijas Baltarusijos režimo veikėjams.
„Turime pademonstruoti, kad bus susidurta su kaina ir pasekmėmis, jeigu pagrindinės tarptautinės normos ir taisyklės yra pažeidžiamos“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigė, NATO pareiškimas dėl Baltarusijos veiksmų buvo „stiprus ir savalaikis“.
„Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės sureagavo stipriai ir nedelsiant, bet tai nėra viskas. Mes turime toliau spausti A.Lukašenkos režimą ir Kremlių“, – sakė ministrė pirmininkė.
Premjerės teigimu, Baltarusijos režimas turi paleisti politinius kalinius ir leisti šalyje įvykti laisviems, demokratiniams rinkimams.
Lietuvos saugumo situacija – paradoksali
Susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi premjerė taip pat aptarė saugumo iššūkius, NATO buvimą regione, Lietuvos indėlį į Aljansą.
Jos teigimu, šiuo metu kyla naujų grėsmių ir iššūkių, tarp jų – hibridinės atakos, kibernetinis saugumas, todėl atgrasymas ir gynyba Baltijos šalyse turi toliau būti stiprinama.
„Mes matome situaciją kaip tam tikrą paradoksą – viena vertus, Lietuva niekada nebuvo saugesnė nei yra dabar, būdama tiek daug stiprių tarptautinių organizacijų – NATO, ES, EBPO – nare, kita vertus, situacija aplink mus regione yra ne tik nestabili, bet ir blogėjanti, todėl neabejotinai turime kuo labiau stiprinti atgrasymą ir gynybą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva šioje srityje daro savo darbą.
„Mes gynybai skiriame du procentus BVP. Bet aš sakyčiau, kad tai nėra pabaiga, ateinančiam dešimtmečiui turime dar ambicingesnių tikslų. Suprantame, kad saugumas, pirmiausia, yra mūsų pačių atsakomybė, todėl turime daryti tiek, kiek galime patys, ir taip pat pat daryti dar daugiau kartu su partneriais“, – sakė ministrė pirmininkė.
Kalbėdamas apie Rusiją, J.Stoltenbergas teigė, kad su šia šalimi reikia kalbėti dviem kryptimis – tiek atgrasant, tiek diskutuojant dėl ateities.
„Nekantriai laukiu prezidento Joe Bideno vizito Briuselyje. Esu įsitikinęs, kad susitikę aptarsime platų klausimų spektrą, įskaitant NATO santykius su Rusija. (...) Tuomet J.Bidenas, susitikęs su NATO lyderiais, keliaus ir susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu. Tai atitinka dvikryptį NATO požiūrį į Rusiją“, – kalbėjo NATO vadovas.
„Mums reikia atgrasymo, gynybos, bet ir dialogo“, – pridūrė jis.
J.Stoltenbergo teigimu, tai leistų sumažinti įtampą tarp Vakarų ir Kremliaus.
Apsilankymas Briuselyje yra pirmasis premjerės I.Šimonytės vizitas į užsienį, vadovaujant Vyriausybei.
