„Kalbėti apie konkrečius šaukiamų karo prievolininkų skaičius, pasirengimo juos priimti ir aprūpinti terminus šiandieną dar yra anksti“, – kariuomenės vado poziciją BNS antradienį perdavė jo atstovas kapitonas Mindaugas Neimontas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybėje įvyko tik pirminis pokalbis apie galimybes Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Generolas sakė iš principo pritariantis visuotinio šaukimo į kariuomenę idėjai, tačiau jis mano, kad „tam reikia labai gerai pasirengti“.
„Viešojoje erdvėje jau buvo įvardyti tam tikri galimi šauktinių skaičiai, tačiau, mano nuomone, reikalinga tikslesnė analizė. Dar turime tiksliai išsiaiškinti, į kokią amžiaus grupę ketinama tiksliai orientuotis, kokios būtų išimtys, kaip būtų traktuojami kitų jėgos struktūrų pareigūnai, studentai ir panašiai. Tik tuomet galėsime kalbėti apie konkretų šauktinių skaičių, kaip atspirties tašką visam tolimesniam planavimui“, – kalbėjo J.V.Žukas.
„Šiuo metu kariuomenės daliniams komplektuoti ir rezervui formuoti pakanka Valstybės gynimo tarybos numatyto ir įstatyme įtvirtinto šauktinių skaičiaus – kasmet nuo 3,5 iki 4 tūkstančių. Visuotiniam šaukimui reikia bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo“, – šalies vadovės poziciją BNS antradienį perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Po susitikimo su kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybe ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, kad visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas 2019 metais. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis mano, kad visuotiniam vaikinų šaukimui per dvejus metus nebus suspėta pasiruošti. Anot jo, tai galėtų būti įgyvendinta 2020–2021 metais.
Planuojama į kariuomenę šaukti visus be išimties mokyklą baigusius jaunuolius. Pasak ministro pirmininko, tokių kasmet yra apie 6–7 tūkstančiai.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet yra šaukiami 3–3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų.
Šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
