Patarėjai nekomentuoja
Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas „Delfi“, remdamasis šaltiniais Seime ir Vyriausybėje.
Pats J.V.Žukas kol kas oficialiai žinios nepatvirtina ir sako, kad daugiau informacijos Prezidentūra turėtų pateikti rytoj.
„Rytoj bus visa informacija pilnai pateikta, bus visi atsakymai į klausimus. Aš nieko netvirtinu, iš etinių sumetimų, aš negaliu nei tvirtinti, nei neigti, todėl, kad yra tokie susitarimai“, – BNS sakė jis.
Paklaustas dėl J.V.Žuko ateities pareigose, prezidento atstovas Antanas Bubnelis 15min atsakė: „Jonas Vytautas Žukas eina Prezidento vyriausiojo patarėjo pareigas.“
Lygiai tą patį jis kartojo paklaustas apie S.Šulcės pasitraukimą.
Esą S.Šulcė eina pareigas.
Pareigas paliekantis prezidento patarėjas J.V.Žukas situacijos 15min kol kas nekomentavo.
S.Šulcė telefonu ketvirtadienį neatsiliepė.
Ji Švietimo, mokslo ir kultūros grupės, kurią prezidentas vadino viena svarbiausių, vadovavo nuo pernai spalio. Šios grupės vadovo buvo ieškoma ilgiausiai. Buvo įvairių kalbų, kas gali tapti grupės vadovu, tačiau galiausiai vadove tapo iki tol eiline patarėja buvusi S.Šulcė.
„Šios grupės vadovą ir kitus jos narius rinkausi itin atsakingai vertindamas kandidatų patirtį ir kompetenciją, tačiau dar daugiau dėmesio skyriau vertindamas galimą švietimo, mokslo ir kultūros atstovų bendruomenės pasitikėjimą jais“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime tuomet cituotas prezidentas.
J.V.Žukas prezidento Nacionalinio saugumo grupei pradėjo vadovauti pernai liepos pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po G.Nausėdos priesaikos.
58-ių atsargos generolas leitenantas kariuomenės vadu dirbo nuo 2014 iki 2019 metų.
Anksčiau jis buvo karinis atstovas Lietuvos atstovybėje prie NATO ir ES, vadovavo Sausumos pajėgoms, kitiems vienetams.
Nacionalinio saugumo grupėje taip pat dirba prezidento patarėjai Tomas Godliauskas, Darius Kuliešius ir Ainis Razma.
N.Putinaitė: švietimas nebuvo prioritetas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų vyresnioji mokslo darbuotuoja Nerija Putinaitė vertindama S.Šulcės pasitraukimą tikino, kad jai sunku dirbti galėjo būti todėl, kad švietimas nebuvo prezidento prioritetas, o be to, tai nėra sritis, kur valstybės vadovo svertai būtų stiprūs.
„Prezidento patarėjų kultūros ir švietimo klausimais funkcija yra labai sudėtinga, nes tai nėra tiesiogiai prezidento įgaliojimų sritis, dėl to labai priklauso nuo to, kokius prioritetus mato pats prezidentas. Man atrodė, kad lyg pačioje kadencijos pradžioje prezidentas matė kultūrą kaip į prioritetą. Buvo vienas kitas pareiškimas, bet vėliau, matyt, net tai kažkur dingo“, – teigė ji.
N.Putinaitės vertinimu, švietimas G.Nausėdai apskritai niekada nebuvo labai svarbus. Matomiausias dalykas čia buvo nebent Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, tačiau jo pasiekti nepavyko.
„Iniciatyvos buvo matyti, vyko susitikimai dėl Nacionalinio susitarimo. Galima sakyti, kad čia buvo viena aiškiausių iniciatyvų, bet po to, kai jis dingo iš akiračio, iš prezidento pusės nebuvo matyti raginimų prie jo sugrįžti“, – aiškino ji.
Pasak N.Putinaitės, todėl patarėjams galėjo būti sudėtinga net ką nors prezidentui siūlyti.
Tai kaita komandoje gali būti susijusi su tuo, kad prezidentas nori sustiprinti savo komandą ir tapti labiau matomas.
Klausiama, ką reiškia, kai po metinio pranešimo prezidento komandą nutaria palikti teisės grupės patarėja ir du grupių vadovai, N.Putinaitė tikino, kad, ko gero, G.Nausėda nutarė keisti savo politiką ir tapti labiau matomas.
„Prezidentas turbūt buvo kritikuotas per karantiną dėl savo nematomumo. Tai kaita komandoje gali būti susijusi su tuo, kad prezidentas nori sustiprinti savo komandą ir tapti labiau matomas. Čia paaiškinimas turbūt toks. Kitokio nerasčiau. Dažniausiai tai yra daroma ieškant naujų žmonių. Reikia tikėtis, kad prezidentui pavyks tų naujų žmonių rasti ir jie jam padės būti labiau matomam“, – kalbėjo N.Putinaitė.
Politologas: galėjo būti sunku persiorientuoti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas 15min sakė, kad J.V.Žukui galėjo kilti nepakeliamų iššūkių persiorientuoti iš kariuomenės į gerokai platesnę saugumo politikos sritį.
„Tai nėra taip lengva, nes kariniai dalykai yra tik viena nacionalinio saugumo politikos dalių, kurią tenka prižiūrėti prezidentui“, – teigė mokslininkas.
„Nacionalinio saugumo politikos koordinavimas yra gerokai platesnis darbas, net ir susijęs su ta pačia korupcija, žvalgybos tarnybų ir kita veikla“, – pridūrė jis.
„J.V.Žukas galbūt suprato, kad jam galbūt per sudėtinga, galbūt neįdomu efektyviai šitose pozicijose dirbti“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Pasak jo, patarėjus vasarą keisdavo ir ankstesnė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o tai gali būti susiję ir su komandos „perkrovimu“ artėjant naujam politiniam sezonui.
„Kitas dalykas – metai po inauguracijos. Galbūt ir patarėjai per metus apsisprendžia, ar prezidento komanda yra ta vieta, kur nori ir gali dirbti“, – tvirtino T.Janeliūnas.
Paskyrimą lydėjo kritika
J.V.Žuko skyrimą prezidento patarėju lydėjo kritika dėl galimo kariuomenės politizavimo.
Prezidento rinkimuose dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis per BNS organizuotus debatus pareiškė, kad taip Gitanas Nausėda pažeidė „teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, nes generolo kandidatūrą įvardijo šiam dar einant kariuomenės vado pareigas.
G.Nausėda ir J.V.Žukas taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad susipažino tarpininkaujant Lietuvos verslo konfederacijos vadovui Valdui Sutkui.
J.V.Žukas tąkart teigė, kad V.Sutkus pasiūlė jam susitikti su G.Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.
Šiuo metu V.Sutkus nebevadovauja Lietuvos verslo konfederacijai, nes yra įtariamasis vadinamojoje lobistų korupcijos byloje.