„Mes norėtume turėti labai realius rezervo skaičius, aktyvųjį rezervą, kuris yra ranka pasiekiamas, ne hipotetinį, parengtą rezervą visų tų, kurie kažkada tarnavo kariuomenėje, bet turėti tam tikrą sistemą, pagal kurią turėtume aiškų supratimą, kad šie rezervo kariai, tarnavę Lietuvos kariuomenėje, būtų Lietuvos kariuomenės rezervo sąrašuose. Tai būtų realūs žmonės, o ne hipotetinė struktūra“, – BNS po šio klausimo aptarimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė J.V.Žukas.
Pasak kariuomenės vado, grąžinus šauktinius pagal šiuo metu planuojamą kariuomenės struktūrą per penkerius metus kartu su Krašto apsaugos savanoriškosiomis pajėgomis (KASP) tikimasi pasiekti apie 20 tūkst. aktyviojo rezervo karių skaičių, o po dešimties metų „galvojama apie 30–40 tūkst. žmonių“.
Pasak kariuomenės vado, tam būtini ir įstatymų pakeitimai. „Reikia pakeisti kai kurias iki šiol egzistavusias sąvokas, tai yra aktyviojo rezervo sąvoką, kas yra aktyvusis rezervas, ar KASP pajėgos yra aktyviojo rezervo dalis, ar tai yra kariuomenės rūšis su savo tam tikrais uždaviniais, tam tikri pakeitimai įstatymo turės būti, jei čia (Seime) bus surastas bendras palaikymas“, – kalbėjo J.V.Žukas.
Seimo NAGK vadovo Artūro Paulausko teigimu, dabartinės įstatymo sąvokos dėl rezervo – per daug painios. „Yra sumanymas pataisyti įstatymus, aiškiau reglamentuoti parengtąjį rezervą, aktyvųjį rezervą, nes tos terminologijos įstatyme labai skirtingos ir yra nemažai painiavos“, – BNS prieš komiteto posėdį sakė jo vadovas Artūras Paulauskas.
Pasak jo, norima tiksliau reglamentuoti turimą rezervą, kas būtų aktyvusis rezervas – kariai savanoriai, parengtasis rezervas ir tarnyba paskelbus mobilizaciją.
„Tas tris sąvokas norime aiškiau atskirti. Dabar paskaičius tuos pavadinimus nelabai žmogus ir supras, pvz., toks sakinys – „parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose“ – čia liežuvį nusilaužti galima“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Lietuva prieš metus reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje penkeriems metams grąžino šaukimą į kariuomenę. Tuo siekiama užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą. Šiemet Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą šauktinių kariuomenę grąžinti visam laikui, bet galutinį sprendimą šiuo klausimu dar turės priimti Seimas.
Pernai ir šiemet šaukiamųjų skaičius siekė 3 tūkstančius, bet kartu su nuolatiniu šauktinių grąžinimu VGT siūlo didinti ir jų skaičius.
Krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi pataisas, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet nuo 2017 metų atliktų nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Per artimiausius 6 metus numatoma nuosekliai didinti ir profesinės karo tarnybos karių skaičių – 2021 metais jų būtų nuo 14 tūkst. iki 19 tūkst., kai šiemet krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
