Kaip vieną tokio siūlymo priežasčių socialdemokratas nurodė būsimą Seimo delegacijos vizitą į Rusiją.
„Mes labai gerai žinome šio klausimo tam tikrą rezonansą, kuris sukelia apie jį kalbą ne tik Lietuvoje, bet apskritai plačiojoje Europos erdvėje. Dėl to, manau, turėtume tokį klausimą pirmiau nei pateikti apsvarstyti, tarkime, tokiame platesniame rate, mūsų politiniame rate.
Antra, mūsų Seimo delegacija važiuoja į Rusijos Dūmą spalio viduryje. Šito klausimo iškėlimas dabartinėje situacijoje politiškai labai nereikalingas“, – sakė J.Karosas.
Seimo URK pirmininkas konservatorius Audronis Ažubalis į tokį siūlymą replikavo klausimu, kieno politika vykdoma, jei įstatymų leidyba šalyje būtų koreguojama derinant prie vizitų užsienin.
„Jeigu mes pradėsime savo vidinę darbotvarkę ir savo nuostatas derinti prie vienos ar kitos, tegul ir labai svarbios, pone J.Karosai, delegacijos, tai tada klausimas, kokią politiką mes vykdome, kieno politiką vykdome? Ar mes čia, Lietuvoje, gyvename, ar mes dirbame, kad kuri nors mūsų delegacija nuvykusi būtų gražiau, geriau priimta, geriau pavalgydinta, geriau pagirdyta?“ – sakė konservatorius.
Antradienį planuojamama parlamentui pateikti atitinkamą Baudžiamojo kodekso (BK) pataisą, nors šios iniciatyvos Seime žlunga jau ne pirma kadencija.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė BK pataisomis siūlo asmenis, pateisinančius sovietų ar nacistinės Vokietijos padarytus nusikaltimus žmoniškumui, bausti iki dvejų metų nelaisvės.
Pataisos numato, kad bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų būtų baudžiamas tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją neigė ar menkino.
Tokios bausmės sulauktų ir tie, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje ar prieš Lietuvos gyventojus įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba kitiems agresiją prieš Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, juos neigė ar menkino.
Kiek anksčiau panašias BK pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo konservatoriai Paulius Saudargas ir Petras Luomanas.
Jų teikiamomis pataisomis numatoma, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais ar kitaip propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą genocidą ir kitus komunizmo ar fašizmo vykdytus nusikaltimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Taip pat siūlomos analogiškos bausmės tiems, kas šmeižė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius, karius savanorius, 1944-1953 metais organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją.
Projekto autoriai pabrėžė, kad komunistinio režimo aukomis nuo 1917 metų iki režimo pabaigos tapo 74 mln. žmonių, fašistinio režimo aukos - 56 mln. žmonių.
Dėl panašaus pobūdžio BK pataisų balsuota dar praėjusios kadencijos Seime, tačiau jos atmestos.
Šios pataisos – žingsnis siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
Pagal Seimo statutą, jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.
